?

Log in

No account? Create an account
Apie pyktį - Aplink akivarus — LiveJournal [entries|archive|friends|userinfo]
Maumaz

[ website | Akivaras ]
[ userinfo | livejournal userinfo ]
[ archive | journal archive ]

Apie pyktį [Nov. 23rd, 2011|09:26 am]
Maumaz
[Tags|, , ]

Manęs neretai klausia - kodėl tu pakenti žmones, kurie tave ir kitus plūsta, kodėl tu jų nesiunti į erotines keliones, kodėl tu apskritai skiri jiems dėmesio?
Atsakymas labai paprastas: pyktis, irzlumas, priekabumas, kad ir kuo tai būtų maskuojama (protas, humoras, cinizmas, turtas) dažniausiai reiškia, kad žmogus yra nelaimingas.

Pasižiūrėkite, kad ir į literatūrinius personažus - piktas, irzlus, blogas veikėjas dažniausiai toks būna dėl kokios nors negalios - fizinės, dvasinės, sunkių vaikystės patirčių, senatvės ar pan. Tuo tarpu gyvenimo džiaugsmo, gerumo kupini žmonės dažniausiai būna sveiki - ir kūnu, ir siela. Ir tai - ne humoras, teko girdėti istoriją, kurios tikrumu neabejoju, kai fizinė trauma visiškai pakeitė žmogaus charakterį. O ir save pastebėkit - kaip keičiasi jūsų santykiai su žmonėmis, kai jūs sergate ar jums bloga.

Todėl ant tokių žmonių pykti neverta ir nereikia - tai nieko nepakeis. Pykčiu atsakyti į pyktį - ne išeitis. Juose kaip tik reikia mėginti įžvelgti tą šviesiąją pusę - tegul ir mintyse. Pagaliau, ir krikščionybė, kurios kultūrinė dalis esame, moko, kad mes vieni kitiems esame broliai ir seserys, ir laimėje, ir nelaimėje; mes turėtume mylėti net savo priešą. Ir tai - be galo graži idėja, kaip ir visa šios religijos pacifistinė, žmogiškoji potekstė. Nors sekti šiuo principu kas dieną yra be galo sunku.
linkReply

Comments:
[User Picture]From: lonaja
2011-11-23 08:18 am (UTC)
Tu visiškai esi teisus. Bet mes niekada nuoširdžiai nepaklausiame to pikto žmogaus, kaip jis jaučiasi, kodėl jam negera ir kodėl jis piktas. Ne dėl to, kad reikia, ne iš mandagumo, o iš tikrųjų, kad mums tai įdomu ir tai darome ne iš savanaudišku paskatų. Man vienas protingas žmogus yra pasakęs, kai aš pasakiau, kad žmonės yra susireikšminę ir abejingi, pikti ir savanaudžiai - "o kiek tu to žmogaus paklausiai kodėl jis toks, gal jam yra priežastis būti tokiam". Pagalvojau - tikrai niekada nepaklausiu to pikto, sergančio, bambančio žmogaus, kodėl jis yra toks nelaimingas, gal nuoširdus pokalbis padėtų jam pasijusti geriau ir tada pasimatytu, kad jis nėra toks jau blogas ar pavydus, gal jam trūksta gero žodžio ir nuoširdaus išklausymo.
Atlaidumas, turi būti tik atlaidumu ir nieko daugiau, nes atlaidumas su požiūriu, kad na tu esi piktas, pavydus, nelaimingas, tai aš į tave pasižiūrėsiu atlaidžiai. Toks atlaidumas yra iš aukšto ir tai ne atlaidumas, o vėl tik susireikšminimas, mol, pasižiūrėkit, koks aš esu geras.
Bet vėl - mes esam žmonės: su klaidom, su pykčiais,su blogom savybėm. Tokie kokie esam, o kokie būsim priklauso tik nuo mūsų pačių.

Na va, koks ilgas moralas išėjo:)
(Reply) (Thread)
[User Picture]From: maumaz
2011-11-23 09:09 am (UTC)
Labai teisingas užtat ;) Tu teisi, neatsakymas pykčiu - tik pirmas žingsnis. O antram reikia dar daugiau jėgų ir gal net tam tikrų žinių.
(Reply) (Parent) (Thread)
[User Picture]From: snegole
2011-11-23 08:31 am (UTC)
bet jei suprantu, kodėl žmogus bjaurus ir pajėgiu savyje rasti atjautos - tai bent jau galiu pasirinkti kitaip (šilčiau? raštingiau? adekvačiai?) reaguoti į jo elgesį, o ne rėkti atgal, kai man rėkia - o aš suprantu, kad šitoj situacijoj esu tik atpirkimo ožys :)
(Reply) (Thread)
[User Picture]From: grumlinas1
2011-11-23 09:59 am (UTC)
Kažkas pakiaulino?
(Reply) (Thread)
[User Picture]From: azas
2011-11-23 11:19 am (UTC)
kai priešas eis į tave su durtuvu, abejoju ar mėginsi jame įžvelgt gerųjų pusių :D
(Reply) (Thread)
[User Picture]From: gerasirdis
2011-11-25 01:17 pm (UTC)

Įkyrus balsas klausia tarptautinių klausimų specialisto

Nuolankiai prašom pakomentuoti Lryto sapaliones/išminties kupinas įžvalgas (reikiamą pabraukti) apie tai, kad nacionalizavusi Snorą Lietuvos Respublika liko skolinga Latvijos Respublikai.
(Reply) (Thread)