?

Log in

No account? Create an account
maumaz@versloklasė: Pasakos niekada nemiršta (2) - Aplink akivarus — LiveJournal [entries|archive|friends|userinfo]
Maumaz

[ website | Akivaras ]
[ userinfo | livejournal userinfo ]
[ archive | journal archive ]

maumaz@versloklasė: Pasakos niekada nemiršta (2) [Jun. 13th, 2008|01:53 pm]
Maumaz
[Tags|, , , ]

JUSTINAS ŽILINSKAS


PASAKOS NIEKADA NEMIRŠTA


Publikuota "Verslo klasė", 2008 m. birželis.

Kaip viskas prasideda? Keturių natų sinkopuota frazė, kirčiuojama minoriniu sekstakordu. Niūri, žadanti kažką neramaus ir grėsmingo – tarsi sliūkintų susikūprinęs žudikas, kišenėje nuo įtampos pabalusiais pirštais spaudžiantis revolverį. Įsiveržia elektrinė gitara – nervingai, atkakliai – lyg persekiotojas, bijantis nesuspėti. Ir štai – pavijo: pučiamieji tarsi pasiutę blaškosi per kelias oktavas, įsijungia mušamieji, kol galiausiai pučiamųjų sekcija pramaišiui su bosais kartoja kulminacinį „di di – dum, di di – dum“!

Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“, 2007 Nr. 12

Sveiki sugrįžę į elegantiškų šnipų ir ekscentriškų megalomaniakų pasaulį. Ir iš karto atsiprašau – pirmajame tekste apie „Bondiadą“ kalbėjau apie ją daugiau kaip apie politikos ir populiariosios kultūros enciklopediją, šįsyk sau leisiu pasinerti į įvairiausias smulkmenas, kurios vieniems šį serialą daro dar žavingesnį, o kitiems – dar tuštesnį. Bet dėl skonio juk nesiginčijama, o kai jis sutampa, kartais pleška net trojos.

Deimantai – amžiams

Nepatikėsite, bet dėl vieną minutę ir dvidešimt tris sekundes trunkančios pagrindinės serialo muzikinės temos jau vyko keletas teismo procesų. Temos autorius Monty Normanas ir ilgametis filmų apie Jamesą Bondą garso takelių kompozitorius Johnas Barry nepasidalijo autorystės! Vienas „tik“ parašė temą, kitas – „tik“ ją aranžavo... Be abejo, be temos nebūtų ir aranžuotės, bet kažin ar dabar daugeliui žmonių ši tema žadėtų žavią pasaką, jeigu ne toji magiška aranžuotė. Žinoma, laikas bėgo, Bondas keitėsi, aranžuotė keitėsi, atsirasdavo laikus ir net veiksmo vietas labiau atitinkančio skambesio. Bet kol kas tik du kartus buvo mėginta pajudinti temos esmę ir vientisumą. Pirmą kartą tai bandė padaryti prancūzų kompozitorius Ericas Serra (pamenate šį „5 elemento“ garso takelio autorių?), pakviestas prikelti Bondo muziką po Šaltojo karo pabaigos. Kitas kartas – naujoji inkarnacija, t. y. „Kazino „Rojal“, kur tema peršoko iš filmo pradžios į pabaigą. Matyt, tokiems kaip aš pamaloninti.

Vis dėlto amžinai moderni pagrindinė muzikinė tema – tai dar ne viskas. Bondo filmas nebeįsivaizduojamas be išskirtinės teminės dainos, kuri puošia pradžios titrus. Johno Barry vardas anuomet nebuvo žinomas už Holivudo ribų, bet netrukus Bondo „teminės dainos“ tapo didžiuliais hitais, jasa atlieka žymūs atlikėjai. Konservatyvią Seano Connery epochą ne kartą spalvino charakteringas džiazo dievaitės Shirley Bassey balsas (neteko girdėti? O tokį „Propellerheads“ „gabalą“ – „History Repeated“ prisimenate? Čia toji pati nesenstanti Bondo temų atlikėja!) Temą filme „Kamuolinis žaibas“ įdainavo Tomas Jonesas, „Žvilgsnis į žmogžudystę“ – „Duran Duran“, „Auksinė akis“ – žinoma, Tina Turner. Spėju, kad „rokenrolo močiutės“ atliekama to paties pavadinimo daina yra žinomesnė net už filmą. Papuošti „Pasaulio – negana“ buvo patikėta britų rokeriams „Garbage“, na, o „Mirk rytoj“ teminę dainą atliko Madonna. Tačiau jos menas Bondo gerbėjams neįtiko – pasipylė replikos interneto komentarų stiliumi. Pvz., „Ei, tu, nemokanti nei vaidinti, nei dainuoti! Bondo tema – tai ne kokia nors popdainelė! Šalin rankas!“

Beje, jeigu kas nors buvote norvegų grupės „A–ha“ koncerte Vilniuje, turėjote girdėti jų atliekamą dainą „Living Daylights“ (taip, ji irgi teminė daina iš to paties pavadinimo filmo) grupės gitaristas progos nepraleido – atliko tą žymiąją „vijimosi“ gitaros partiją. Atrodo, jau atsiprašiau, kad šįsyk esu toks smulkmeniškas?

Bondo teminei dainai visada buvo keliami dideli reikalavimai. Mat ji tarsi muzikinis atvirukas kartu su įspūdinga, filmo temai pritaikyta titrų seka pradeda juostą po įvadinės scenos. Atkreipkite dėmesį – kino filmuose nėra dažna, kad daina būtų vienas iš pagrindinių akcentų ir puošmenų. Paprastai dainos nepertraukiamai skamba tik rodant baigiamuosius titrus. Tuomet, kai publika jau sliūkina iš salės. O čia – visai kas kita. Ir tai taip pat prideda magijos. Net nutiesia tiltą į laikus, kai filmai, kuriuose karaliavo Marlene Dietrich ar Humphrey Bogartas, atnešdavo nepamirštamas dainas. Apie ką „Bondiados“ teminės dainos? Apie patį superšnipą arba apie jo priešus. Pavyzdžiui, lyriškoji baladė, pradedanti „Šnipą, kuris mane mylėjo“ – „Nobody does it better“ ( „Niekas geriau nemoka“), sudainuota vieno iš gražiausių šių laikų balsų – Carly Simon. Joje atvirai dėstoma: „Niekas geriau nemoka. Bet norėčiau, kad kas nors mokėtų. Niekas taip nemoka kaip tu, na, kodėl, kodėl tu turi būti toks tobulas?“ O štai „Auksapirštis“ įspėja: „Aukso žodžius jis bers tau į ausį, bet jo melas negalės nuslėpti to, ko bijai, nes auksinė mergaitė žino, kai jis bučiuoja – tai mirties bučinys.“ Dažniausiai teminės dainos pavadinimas atitinka filmo pavadinimą, nors ir ne visada. Nevykusį pirmą ir paskutinį George'o Lazeby debiutą filme „Jos Didenybės slaptojoje tarnyboje“ lydėjo nuostabi Louiso Armstrongo atliekama baladė „We have all the time in the world“ („Visas pasaulio laikas – mūsų“). Šią frazę Bondas ištaria pačioje filmo pabaigoje, glausdamasis prie tik ką nužudytos savo žmonos. Kitame filme mes ją matome kaip epitafiją antkapyje. Bet... Ir nepasisek taip, kad ilgą laiką vienintelis filmas, kuriame Bondas įsimylėjo, tebuvo geras tik dėl savo muzikos. Dabar jau kurį laiką šios epopėjos garso takelius kuria kitas kompozitorius – Davidas Arnoldas, jis stengiasi sujungti Johno Barry klasiką su modernesniu skambėjimu. Na, o įsimenančią teminę dainą ekrane lydi įvaizdžiai, lengviausiai pasiekiantys žiūrovo sąmonės gelmes: subtiliai apnuogintos moterys, kraujas, mirtis ir, žinoma, ją nešantys ginklai.

Pašaudom?

Kaip viskas prasideda? Ekranu perbėga tarsi prožektoriaus spindulys ir tada pamatome keistą vaizdą. Išryškėja kažkoks daiktas su į perspektyvą nueinančiomis koncentrinėmis įrantomis, jo viduryje – baltas apskritimas. Tame apskritime ramiai žingsniuoja džentelmenas. Maždaug iki ekrano vidurio. Staiga džentelmenas atsigręžia į stebėtoją ir iššauna. Ekrane teka kraujas. Daiktas, kuriuo buvo stebimas džentelmenas, pasimalęs po ekraną, nušliaužia į kokį nors kampą.

Kas čia įvyko? Ką čia matėme? Pasirodo, tai – vaizdas pro graižtvinio ginklo vamzdį. Šis filmo kūrėjų maivymasis man visada atrodė keistas – na kas, kas žiūri į taikinį pro vamzdį? Pasirodo, pro vamzdį sumanė pažvelgti ir taip išgarsėti titrų scenų kūrėjas Maurice'as Binderis. Jis iš tiesų į šautuvo vamzdį įmontavo mini kamerą ir ja nufilmavo minėtą sceną. Tačiau jo darbą perėmęs Danielis Kleinmanas padarė ir dar kvailiau – filme „Mirk rytoj“ tuo pačiu vamzdžiu pasiuntė į salę kulką! Šį variantą vienas mano draugas išvadino „Maximos“ maišeliu“. Kiek teko pasidairyti po Bondo gerbėjų internete bendruomenes – jie irgi taip mano. Bet nieko nepadarysi – ši keistoka pradžia, kaip ir tema, taip pat firminis ženklas. Ir skirtinguose filmuose ji skiriasi – pavyzdžiui, visiškai skirtinga technika iššauna Seanas Connery (ir jo dubleris), Rogeris Moore'as ar Pierce'as Brosnanas. Ilgainiui nevykėlio šaulio sekamas džentelmenas languotą kostiumą pakeičia į smokingą, netenka skrybėlės, pasiriša varlikę. Naujausiame „Bonde“ pasikėsintą ir į šią seką: nors ginklo vamzdis išliko, bet jis ekrane blyksteli tik kaip trumpas akcentas. Užtat penketą kartų daugiau kraujo, o varlikė neelegantiškai karo ant prasegtų marškinių apykaklės. Bet čia ir vėl smulkmenos.

Ne smulkmenos – tai, kad Jameso Bondo vardas neatsiejamas nuo vieno ginklo – pusiau automatinio pistoleto „Walther PPK“, sukurto dar 1931 m. Jau pačiame pirmajame filme, „Daktaras Nou“ yra scena, kur Bondo viršininkas „M“ prisako pavaldiniui pasikeisti „Beretta“ į „Walther PPK“.

Kai Jamesas paprieštarauja, viršininkas griežtai primena, kad pirmasis ginklas užsikirto ir tai Bondui kainavo kulką mentėje (įdomu, kiek „Beretta“ dabar sumokėtų, kad Bondas vėl pasikeistų ginklą?! Bet apie tai – vėliau). „Walther PPK“ pasirinkimą lėmė tai, jog tai yra – nesunku pastebėti – nedidelis, tinkamas slėpti ir labai žinomas ginklas. Ir tik Pierce'as Brosnanas, beje, – kinų agentės Wai Lin pasiūlymu – į rankas paėmė naują modifikaciją „P99“, pradėtą masiškai gaminti 1997 metais. Beje, ši pistoleto modifikacija buvo dar labiau patobulinta „gerojo burtininko“ Q, apie jį netrukus šnektelsime. Štai filme „Pasaulio – negana“ pistoleto gaidukas buvo valdomas akinių kojelės nulenkimu. Ypač elegantiškas šaudymo būdas. Ir jokių pirštų atspaudų.

Be abejo, be šių dviejų pagrindinių ginklų, Bondas moka naudotis ir pačiais įvairiausiais kitais: kulkosvaidžiais, liepsnosvaidžiais, „Kalašnikovais“. Ką čia ginklai – jis net moka pilotuoti naikintuvus, kurių valdymo skydas – rusiškas! Tik šneka rusiškai su siaubingu akcentu, maždaug taip: „Jya učylsya v Uoksfordyje.“

Ir šiaip elegantiško žudiko rankose ginklu gali tapti viskas. Cigaras ir dezodoranto flakonas virsta mažuoju ugniasvaidžiu. Įjungtas skrudintuvas labai tinkamas įmesti į vonią, kur tik ką įtėkštas priešas. Net ir naktinė šlepetė – tiesa, tik nuo tarantulų. O štai Bondo oponentai kartais mėgsta ypatingus ginklus. Antai, žymusis žudikas Francisco Scaramanga, siekęs Bondo draugystės, turėjo paauksuotą vieno šūvio pistoletą, išardytas ginklas atrodo kaip auksinis žiebtuvėlis, auksinis parkeris ir auksinis portsigaras. Užtat už šūvį jis imdavo milijoną JAV dolerių. Taip, tai buvo tie žavūs laikai, kai doleris dar nesmuko, „Al Qaeda“ nesiautėjo, žolė buvo žalesnė, o visuotinis atšilimas nenujaučiamas. Įdomu, ar Bondo siužetuose kada nors atsiras gamtosaugos temų? Bet leiskite vėl grįžti prie pasakojimo.

Kaip užsiminiau, ypatingų dalykėlių Bondui parūpindavo žavusis ekscentrikas Q ir jo visagalė laboratorija.

Tikiuosi, grąžinsite nesugadintą!

Jau ne kartą sakiau, ir, tikuosi, įtikinau – „Bondiadoje“ reikia ieškoti ne realizmo. „Bondiadoje“ reikia ieškoti pasakos, o kokia pasaka be gerojo burtininko, koks mitas be Merlino (šiais laikais – be Dumbldoro)? Tai ir yra genialusis išradėjas Q. Jis iki pat priešpaskutinio filmo parūpindavo Jamesui visokiausios berniukų svajonių technikos: nuo lagaminėlio su ašarinėmis dujomis iki nematomo automobilio.

Simpatiškas technikos genijus Q, įkūnytas britų aktoriaus Desmondo Llewelyno, atėjo 1963 m. filme „Iš Rusijos su meile“ (buvo jis ir pirmajame filme – tik vaidintas kito aktoriaus). Ianas Flemingas jo prototipą pasiskolino iš realaus Antrojo pasaulinio karo laikų britų armijos inžinieriaus išradėjo Charleso Fraserio Smitho, kūrusio ne mažiau fantastiškus dalykėlius, pradedant simpatiniu rašalu, baigiant mikrokameromis. Kodėl jis „Q“, o ne „Z“ ar „H“? Pasirodo, trumpinys „Q“ yra nuo angliško žodžio „Quartermaster“, o tai reiškia dalinį ar žmogų, aprūpinantį ginkluotąsias pajėgas (trumpiau tariant – tiekėją). Turi jis ir vardą – majoras Boothroydas (žr. „Beretta“ vs. „Walther“), tačiau dažniausiai – tik „Q“.

Pirmasis Q gaminys Bondui buvo specialus lagaminėlis, kuriame slypėjo iššokantis peilis, o jei blogai nustatai segtukus, atidaręs gaudavai į veidą ašarinių dujų porciją. Slėptuvėje dar buvo ir juostelė auksinių monetų – būtent šiuo turtu Bondas sugundė „Spektro“ pasiųstą žudiką. Vėlgi – sunku pasakyti kodėl, bet kūrėjams staiga Q personažas labai patiko. Gal tai lėmė D. Llewelyno aktoriaus talentas, gal – galimybės bent jau kino juostoje kurti mažus stebuklus (originaliuose romanuose Bondas veikia beveik be ypatingų išradimų). Q vaidmuo ėmė plėstis. Ilgainiui išvydome ne tik jo gaminių, bet ir laboratorijų, įsikuriančių pačiose netikėčiausiose vietose (pvz., Gazos piramidėse). Įdomu ir tai, kad Q neliko vien tik technikos genijus. Inžinierius jaučia Bondui beveik tėviškus jausmus. Jis visados pasiryžęs karštakošį agentą paauklėti už jo amžiną potraukį švelniajai lyčiai ir nutrūktgalviškumą (mėgstama frazė – „suauk, 007!“). Jis nuolat pykstasi su nerūpestingu agentu dėl to, kad šis paprastai sulaužo jo dovanotą techniką ( „Tu sunaikinai mano žvejybos laivelį!“ arba „Tikiuosi, kad šitą man grąžinsi sveiką“?) Bet, kai Bondui ima svilti padai arba net kai jis imasi asmeninio keršto misijos, Q atskuba į pagalbą.

Neslėpsiu, man mizanscenos su šiuo mielu burbekliu yra vienos iš mėgstamiausių seriale. Ir žiūrint paskutinį epizodą, kai pražilęs, pasenęs Q (Bondas juk amžinai yra vyras pačiame jėgų žydėjime) įlipa į liftą pasakęs: „Aš tave visada mokiau dviejų dalykų: niekada neleisk jiems matyti tavo kraujo ir visada pasilik atsarginį išėjimą“, kiekvieną kartą dilgteli širdį: netrukus Desmondas Llewelynas žuvo avarijoje.

Q vaidmenį trumpam perėmė „Monty Python“ kompanijos legenda Johnas Cleesas, bet jis nespėjo suformuoti aiškaus savojo Q. Gaila, nes naujasis personažas žadėjo daug – pirmiausia piktesnę nei senojo Q ironiją.

Ir ką jau kalbėti apie stebuklinius Q laboratorijoje pagamintus įtaisus. Raketinė kuprinė, laikrodis, kurio sukeliamas magnetinis laukas gali nukreipti net kulką (taip pat labai tinkamas atitraukti užtrauktukams per subtilų nuotolį), slidžių lazda – šautuvas, mobilusis telefonas, veikiantis kaip elektrošokas, kaip kodų analizatorius ir netgi nuotolinis automobilio valdymo pultas, sprogstamoji dantų pasta, kiaurai matantys akiniai... Beje, būta ir atvejų, kai „stebuklingas įtaisas“ komandorui nepadėjo – pavyzdžiui, filme „Gyvenk ir leisk mirti“ laikrodžiu su supermagnetu mėginant prisitraukti valtį paaiškėja, kad ji pririšta grandine. O dar viena velniškai gera scena, ironizuojanti „stebuklingus įtaisus“, yra nekanoniniame filme „Niekada nesakyk „niekada“: durininkui į rankas įkišamas portsigaras ir įspėjama, kad čia – gravitacinė bomba. Ji nesprogs, kol pavyks išlaikyti horizontaliai.

Su kiekviena serija Q gamintų stebuklų vis daugėjo, kol paskutiniame filme Q iš siužeto tiesiog išspyrė, nors Bondas buvo apginkluotas netgi nešiojamuoju fibriliatoriumi. Pranešama, kad ir naujojoje serijoje Q nebebus. Ei, kūrėjai, kodėl kėsinatės į pasaką? Tik štai mano šešiolikmetis sūnėnas kartą pasiteiravo: „Ar tu matei „Kazino „Rojal“? O kai atsakiau teigiamai, griežtai įvertino: „Man tai patiko tuo, kad jis toks tikras, nėra tų visų nesąmonių.“ Ech, jaunoji karta...

Vis dėlto neverta dar pabėgti iš Q stebuklų lauko. Nes liko dar vienas dalykas, nuo kurio suvirpa ne tik gerbėjų širdys – tai Bondo automobiliai.

Mažule, tu (ne)gali vairuoti mano automobilio

Kaip viskas prasideda? Spaudoje pasirodo pranešimų: „Naujausioje serijoje James Bondas vairuos...“ Ką? Ką?! „Ford“? Pakartokite... „Ford“? Tą, kuris iššifruojamas „Found On Road Dead“ ( „Rastas ant kelio negyvas“?) Bondas? Fordą? Kur ritasi šis niekingos rinkodaros pasaulis... Bet dėl reklamų ir pardavimo paraudosim vėliau. Grįžkime prie keturračių svajonių.

Bondas ir lietuviai turi vieną panašumą – jie nesės į bet kokį automobilį. Statuso reikalas, ponios ir ponai. Krūc gezas iš Šiaulių lips golpukan niauktais langais ir papiktintom farom. Verslininkas iš penktadieninio klaikžurnalio – į visureigį „Subaru Forester“ (nors iki pat jo sodybos nutiestas puikus asfaltuotas kelias). Bondas irgi į bet kokį automobilį nesės, na, nebent labai jau prispaustų reikalas – tada tiks ir rikšos vežimėlis. Kitu atveju išskirtiniam herojui reikalingas ir pavyzdinis plieno žirgas. Nuo pat pirmųjų juostų agento ratais tapo legendinė britų sportinių automobilių markė – „Aston Martin“. Ir – nepatikėsite – aš jį mačiau! Taip, pusės metro atstumu mačiau, kaip pakeliamas šarvuotas skydas, kaip išlenda kulkosvaidžiai šalia žibintų, o iš ratlankių – padangų draskymo įranga. Deja, nevairavau. Abejoju, ar tas Jameso Bondo „Aston Martin DB5“ muliažas, stovintis „Šnipų muziejuje“ Vašingtone, važiuotų pats...

Trumpai tariant, Bondo gerbėjų požiūrį į jo automobilius galima suskirstyti į dvi rūšis: vieni žavisi pačiais automobiliais, kiti – serijiniams modeliams nebūdingiems automobilių patobulinimais. Man smagiau pastarieji, bet ir mašinėlės gana mielos.

Taigi, jau minėjau, pirmiausia „007“ sėdo prie „Aston Martin DB5“, žvėriuko su 4 litrų, 282 AG varikliu, sportinio dvidurio kupė vairo. Iš viso buvo pagaminti tik 1024 šie automobiliai. Prieš porą metų vieną iš filmavimo dalyvių pardavė už juokingą 2 milijonų JAV dolerių sumą. Legendos kaina... Tačiau Bondo ir „Aston Martin“ draugystė nebuvo amžina – įsiūlyti agentui statuso automobilį panoro ir kiti. Be to, ilgainiui languotas kostiumas ir „Aston Martin“ ėmė reikšti nebe prestižą, klasiką, o naftaliną ir archaiką. Na, ar gali būti jaunajai kartai įdomus herojus, atsainiai pareiškęs, kad „The Beatles“ reikia klausytis su ausinėmis... Todėl Rogeris Moore'as persėdo į modernaus dizaino ir dar moderniau patobulintą „Lotus Esprit“ (tarp Q patobulinimų – konversija į povandeninį laivą ir lipdukas prie stiklo „nedaužyti“. Stipriai stuktelėjus automobilis sprogsta). Tai irgi britų gamyba, tačiau, be abejo, italų dizainas. „Lotus“ variklis ir galia – ne tokia įspūdinga kaip „Aston Martin“, bet tikriausiai jam to ir nereikia – mat pastarasis daug lengvesnis ir žaismingesnis. Kaip ir disko epocha.

Timothy Daltonui trumpai vėl buvo sugrąžintas „Aston Martin“ (šįsyk – modelis „Volante“). Tačiau sužlugus šio aktoriaus kaip slaptojo agento karjerai scenoje pasirodė dalykiškieji vokiečiai su savo „vokiška kokybe“. Iš pradžių jie elgėsi padoriai – Pierce'o Brosnano kuriamam personažui pasiūlė smagų rodsterį „BMW Z3“. Jame vietos buvo ne tik ginklams, bet ir daiktadėžei, talpinančiai dvi taures ir butelaitį „Dom Perignon“. Po filmo „Auksinė akis“ sėkmės modelio pardavimas įspūdingai šoktelėjo, susidarė užsakymų eilės. O tada Bondas persėdo... Ne, žinoma, ne į „ryklį“ ir ne į „banditkę“, o šiek tiek išskirtinesnį sedaną „BMW 750iL“. Jis šiaip jau – „bemvas“ kaip „bemvas“. Skirtingai nuo ekstravagantiško „Aston Martin“ ar „Z3“, tokį „BMW“ galėjo turėti beveik kiekvienas labiau prakutęs kapitalistinių Vakarų pilietis ir naujai statančių kapitalizmą Rytų veikėjas. Serijinis modelis kainavo „vos“ apie šimtą tūkstančių JAV dolerių. Pasaulis pasikeitė – suteikė teisę į Bondo automobilį įsėsti ne tik impozantiškam aristokratui, bet ir vulgariam banditui. Žinoma, tik Bondas turėjo „mobiliaką“, kuriuo galėjo valdyti mašiną net nesėdėdamas viduje. Toje pačioje serijoje Jamesas bene pirmą kartą iš BMW gavo ir motociklą – R1200. Tai buvo maloniai netikėtas, gaivus posūkis agento transporto priemonių istorijoje, tačiau tik vienas mažas epizodas po Saigono lūšnynuose.

Vis dėlto akivaizdu: nei „serijinis“ BMW, nei „serijinis“ motociklas nebuvo tinkamiausias žirgas vaidmenį tvirtai kūrusio Pierce'o Brosnano asmenybei. Herojus privalo turėti geriausią! Tad agentą vėl persodino į ekstravagantišką kupė BMW Z8. Tačiau filme „Pasaulio – negana“ ši mašinėlė blyksteli vos porą sykių, antrą kartą ją dar ir perpjauna per pusę... Už ką? Gal būtent už tą nuobodų vokišką dalykiškumą.

„Aston Martin“ su trenksmu grįžo „Mirk rytoj“ – aišku, jeigu trenksmu galima pavadinti jo gebėjimą beveik išnykti. Žinoma, ši savybė nebuvo suteikta visiems „Aston Martin V12 Vanguish“ modeliams, bet vis dėlto automobilis vėl atrodė išskirtinis net be stebuklinių priedų.

Ir vis dėlto – kaip su tuo „Ford“? Taip, ankstesniuose filmuose „Ford“ vis švysteldavo – tai koks blogiukas už vairo, tai šiaip – gatvė. Bet čia... Džyzus Kraist, filme „Kazino „Rojal“ Jamesas tikrai sėdo prie banalaus „Ford Mondeo“ vairo!!! Ar aš jau sakiau apie nei sąžinės, nei gėdos neturinčią rinkodarą? Matyt, taip „Ford Motors“, įsigiję „Aston Martin“, bandė paskutinį kartą pakelti savo kasdienės technikos vertę. Tačiau gerai, kad tiems nelemtiems gamintojams užteko kelių juostos minučių (ir beveik nepastebimų), nes vis dėlto tikrasis naujausio Bondo žirgelis buvo vėl „Aston Martin“, „DBS V12“. Be to, „Kazino „Rojal“ buvo padarytas šio automobilio viešu debiutu (plačiajai publikai mašina pristatyta beveik pusmečiu vėliau). Tikėkimės, kad „Paguodos laše“ Bondas sėdės bent jau šiame 6 litrų tūrio dviduriame kupė žvėriuke – juk „Aston Martin“ vėl atgavo nepriklausomybę... Nes kitaip.... Kitaip teliks konstatuoti:

Bondą pardavinėja kaip lėlę!

Kaip viskas prasideda? Ir vėl nuo pranešimų ar reklaminių stendų: „Omega“ – Jameso Bondo pasirinkimas. „Dom Perignon“ – Jameso Bondo pasirinkimas. „Philips“ – Jameso Bondo pasirinkimas. Kai serialas įrodė savo patvarumą (tai nutiko pasirodžius „Auksapirščiui“ dar 1964 m.), įvairių prekių ir produktų gamintojai suprato: šis žudikas turi ateitį! Ir pasipylė... Ne veltui dabar serialas vadinamas „franšize“ – t. y. tam tikra produktų, paslaugų ir praktinės patierties visuma. Skaičiuojama, kad per filmus buvo reklamuota apie 100 įvairių prekių – pradedant automobiliais ir baigiant barzdaskutėmis. Priešpaskutiniame filme „Mirk rytoj“ produktų pristatymas atnešė 900 mln. JAV dol. pelno. Tai septynis kartus viršijo patį filmo biudžetą. Įdomu pastebėti, kad Bondas paprastai nenaudoja tų „įsiūlytų“ daiktų pagal tikrąją paskirtį: telefonas virsta elektrošoko įtaisu, laikrodis – ryšio priemone, VISA kortelė – visrakčiu. Bet žinutė į smegenis įsikala neblogai: šie daikčiukai išsprendžia herojaus problemas, gal išspręs ir mano! Apgaulė suveikia – ir nereikia net įlipdyti „007“ logotipo. „Bondiada“ taip suaugusi su „prekės siūlymu“ (angl. product placement), kad prodiuseriai surado dar ir naują formą – mainus. Pavyzdžiui, filme „Kazino „Rojal“ matytas „Virgin atlantic“ bendrovės lėktuvas ir logotipas atsirado dėl to, kad prodiuseriai nesusitarė su „British Airways“, tad teko skubiai ieškoti kitos kompanijos. „Virgin Atlantic“ už vietą filme nieko nemokėjo – tiesiog teikė transporto paslaugas kūrybinei grupei. Nors „prekės siūlymas“ nėra vien tik „Bondiados“ fenomenas (atkreipkite dėmesį į naujus lietuviškus televizijos serialus ar rusiškąsias „Sargybas“), tačiau – bene ryškiausias pavyzdys. Ir, spėju, ne vienas iš mūsų taip ir nemėgintų suplakti degtinės su „Martini“, jeigu ne filmai. Nors... Aš taip vis dar ir nepamėginau.

* * *

Apie kokią dar įdomesnę smulkmeną jums papasakoti? Kiek kainuoja visų Bondo filmų skaitmeninių diskų rinkinys specialiame „007“ logotipu puoštame lagaminėlyje (galėjote įsigyti neseniai Baltijos knygų mugėje)? O gal – kaip agentas ir jo aktoriai persikelia į kompiuterinių žaidimų pasaulį? O gal – metas sustoti, tradiciškai tariant, „Jamesas Bondas sugrįš“. Ir nors įsivaizduoju kai kurių skaitytojų ironiškai perkreiptas lūpas – aš garantuoju. Jamesas Bondas tikrai grįš. Tik ne į „Verslo klasės“ puslapius, o vėl – į kino teatrus. Šių metų lapkritį – nauja serija „Quantum of Solace“ („Paguodos lašas“ – sunku tiksliai išversti, kai nežinai siužeto detalių). Tad pasaka tęsiasi. Kaip sako pats herojus – tai dėl to, kad kai kurie nesuauga. Ir, gal nepatikėsite, bet tai – ne bėda.

INFO: Walther LT

Tarpukario Nepriklausomybės metais Lietuvos Respublikos saugumo departamento pareigūnai taip pat buvo ginkluoti „Walther“, tačiau nepavyko išsiaiškinti, ar būtent PPK, ar kita modifikacija – „Walther PP“. Bet faktas aiškus – šiuos ginklus nešiojo net ik Jamesas Bondas. Beje, yra žinių, kad Hitleris nusižudė taip pat „Walther PPK“.

INFO: „Walther PPK“ prieš „Beretta 22“

Ar tikrai Bondas pakeitė ginklą dėl techninių netobulumų? O gal dėl visko kaltas mačizmas? Juk Iano Flemingo literatūrinis prototipas paėmė į rankas „Waltherį PPK“ tuomet, kai vienas ginklų specialistas Geoffrey Boothroydas parašė autoriui: „Man viskas patinka jūsų Jamese Bonde, išskyrus jo klaikų skonį ginklams. „Beretta 22“ yra absoliučiai netinkamas, be to – moters ginklas. Netgi sakyčiau, nemalonios moters ginklas!“ Taip Bondas įsigijo „Walther“, o Boothroydas tapo „Q“ prototipu.

INFO filmai:

Oficialūs „oficialiosios serijos“ filmų pavadinimai ir vertimai (versta mano – J. Ž.):

Dr. No – Daktaras Nou

From Russia with Love – Iš Rusijos su meile

Goldfinger – Auksapirštis

Thunderball – Kamuolinis žaibas

You Only Live Twice – Gyvenate tik du kartus

On Her Majesty‘s Secret Service – Jos Didenybės slaptojoje tarnyboje

Diamonds are Forever – Deimantai amžiams

Live and Let Die – Gyvenk ir leisk mirti

Man with the Golden Gun – Žmogus su auksiniu pistoletu

The Spy Who Loved Me – Šnipas, kuris mane mylėjo

Moonraker – Munreikeris

For Your Eyes Only – Tik jūsų akims

Octopussy – Aštuonkojytė

A View to a Kill – Žvilgsnis į žmogžudystę

The Living Daylights – Mirties prieangis

Licence to Kill – Leidimas žudyti

GoldenEye – Auksinė akis

Tomorrow Never Dies – Rytojus niekada nemiršta

The World is Not Enough – Pasaulio negana

Die Another Day – Mirk rytoj

Casino Royale (2006) – Kazino „Rojal“

Quantum of Solace – Paguodos lašas

linkReply

Comments:
[User Picture]From: angellake
2008-06-13 12:46 pm (UTC)
haha, jau skaičiau - turiu šitą numerį ;)
(Reply) (Thread)
[User Picture]From: maumaz
2008-06-13 12:47 pm (UTC)
Nu tai nieko keisto kad skaitei. Nespausdintų gi nepublikuoju :P
(Reply) (Parent) (Thread)
[User Picture]From: pingwinas
2008-06-13 04:59 pm (UTC)
Prabilai apie kompozitorius. As nustebau kad niekas nezino Ennio Morricone, bet pashvilpavus motyva - iskart prisimena filma.
(Reply) (Thread)