Home
Aplink akivarus [entries|archive|friends|userinfo]
Maumaz

[ website | Akivaras ]
[ userinfo | livejournal userinfo ]
[ archive | journal archive ]

Kas, kur, apie ką? [Feb. 22nd, 2009|10:35 am]
[Tags|, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ]

Čia gyvena keistas padaras, kuris rašo beveik apie viską: save, kitus, kirvius, siurblius, namus, laukus, miškus, kt. O kad būtų patogiau skaityti tokias gyvenimo ir minčių kronikas, ši žinutė - klasifikacinė.

Tęstinis sumanymas (beletristika): KGB vaikai (Pratęsta 2008 05 03)

Ilgesni rimtesni(?) tekstai: maumaz@versloklasė (Papildyta 2008 05 12)

( Keletas paaiškinimų )
linkpost comment

maumaz@versloklasė: Kosovo mazgas [May. 6th, 2008|01:47 pm]
[Tags|, , ]

Publikuota žurnale "Verslo klasė", 2008 m. gegužės mėn.

Teisės požiūriu rimčiausias, bet tuo pačiu ir sausiausias mano rašinys šiam leidiniui. Beje, orientuotas ne teisininkams. Tiesa, [info]garga nesugebėjo jo perskaityti ;)

JUSTINAS ŽILINSKAS

KOSOVO MAZGAS

Kai Aleksandras Makedonietis atkeliavo į Frygiją, jam parodė bene painiausią galvosūkį antikiniame pasaulyje – Gordijo mazgą. Orakulas išpranašavo, kad tas, kas išnarplios mazgą, valdys visą pasaulį. Karštakošis vaikinas, sušukęs: „O koks skirtumas, kaip aš jį atrišiu!“, čiaukštelėjo kardu. Tą pačią naktį Frygijos dangų užgriuvo žaibai ir audra – patys dievai žavėjosi būsimo pasaulio valdovo ryžtu.



( Read more... )

link41 comments|post comment

Drukteinis my star [Dec. 18th, 2007|10:43 am]
[Tags|, ]

Neslėpsiu - iš "Verslo klasės" autorių man stiliumi, mokėjimu pasakoti ir daryti tai informatyviai, bet neapkraunant skaitytojo pirmoje vietoje yra Giedrius Drukteinis*. Malonus atradimas jis buvo dar ir dėl to, kad, nors jo tekstuose ir prasimuša viena kita snobiškumo gaidelė, bet jis savo patarimais nieku gyvu neprimena tų stilistų-pederastų (populiariąja, ne medicinine prasme), kurie dabar karaliauja spaudos puslapiuose. Apskritai, kaip nesunku pastebėti, stilius, mada ir panašūs dalykai man nėra labai artimi (taip, [info]anaiptol, velvetinės kelnės, velvetinės kelnės ir dar kartą velvetinės kelnės. Silpnybė, nieko negaliu padaryti ;), todėl tas egzaltuotas "anos pusės" kalbėjimas apie, mano manymu, skudurus, į kuriuos dedama tiek "gilios" prasmės, nervina. O štai Drukteinis moka apie tuos pačius skudurus papasakoti patraukliai - šviesdamas, bet nesišaipydamas (tiksliau - dažnai labai taikliai ironizuodamas, pvz., apie kojines ir basutes). Ir iš tiesų - kol nebuvau skaitęs jo straipsnių, niekaip negalėjau suprasti - koks negeras žmogus sugalvojo prisegti sagute kai kurių marškinių apykakles? Tai sugaišina šitiek laiko rišantis kaklaraištį! Ir man net nebuvo atėję į galvą, kad tai - marškiniai, prie kurių kaklaraištis tiesiog... neryšimas. Na, ir taip toliau. Aišku, į ironizavimą, kad "nustokite pirkti marškinius Maximoje", norisi pateikti ir tokį pavyzdį: ateini, pvz., į "Mark & Spencer" ir nori gerų, kokybiškų, netgi brangių marškinių. Nužvelgia tavo 195 cm ir pasako: "tokiems neturime". Ir vėl lieka tenkintis "Jupiter", kurie kainuoja vos virš šimto, tiek pat kiek "Lelija", bet nesusivelia po pirmų trijų skalbimų. Tai kaip čia būti džentelmenu, a? Užtat šiandien ryte staiga ėmiau ir paeksperimentavau su kaklaraiščio mazgu - ilgą laiką buvau įsitikinęs, kad jų yra tik vienas ir aš jį moku, o pasirodo jų gyva galybė. Beje, tuo pačiu, kadangi į drabužių spintą lindau tamsoje, pažeidžiau taisyklę - prie tamsiai žalių marškinių pasirišau šviesų kaklaraištį. Tikiuosi, studentai Drukteinio neskaito ;)

* - Tai, žinoma, anaiptol nereiškia, jog man nepatinka [info]gedas straipsniai, tačiau gedas yra su pravarde "senas geras", o Drukteinis buvo vienas iš tokių malonių naujų atradimų. Kaip ir Vidas Jankauskas, kuris daug ką nervina, bet mane žavi jo mokėjimas iš nieko išspausti tekstą. Nors kartais ir jam nepavyksta, pvz., kaip paskutiniame nr. Beje, gruodžio numerio dar viso neperskaičiau. O jūs?
link10 comments|post comment

maumaz@versloklasė: Pasakos niekada nemiršta [Dec. 2nd, 2007|09:54 pm]
[Tags|, ]

PASAKOS NIEKADA NEMIRŠTA
Publikuota žurnale "Verslo klasė", 2007 m. gruodžio mėn.



Visi vyrai nori būti į JĮ panašūs. Na, jeigu ir nepanašūs, tai bent jau turėti tokias pačias mašinas, kostiumus ir, be abejo, moteris. Visos moterys alpsta vien nuo JO žvilgsnio, ką jau kalbėti apie prisilietimą. Tiesa, vargu ar tikrai kiekvienai patiks būti panaudotai tarsi vienkartinei nosinaitei. Jau supratote? Taip, pasakosiu apie Jos Didenybės Karališkojo laivyno komandorą ir Jungtinės Karalystės saugumo tarnybos MI6 specialųjį agentą 007 – Bondą. Džeimsą Bondą.

( Vis dar įdomu? )
link29 comments|post comment

maumaz@versloklasė [Oct. 2nd, 2007|12:05 pm]
[Tags|, , , , ]

Šis įrašas bus skirtas susidėjimui nuorodų į tekstus, kuriuos rašiau (rašysiu?) į žurnalą "Verslo klasė". Maloniai siūlau pažindintis, diskutuoti, taisyti.
Beje, čia skelbiamos pailgintos bei neredaguotos versijos. Todėl iš anksto atsiprašau už praleistas raides, nesuderintus linksnius ir kitas nuodėmes.

Žingsnis nuo realybės (arba vienu mostu apie fantastinę literatūrą)

Vandenio eros nesulaukus (karas, koks jis tikriausiai bus)

Varšuvos sukilimas (kaip kazokai, sovietai ir Vakarai ant lenkų "padėjo")

Pasakos niekada nemiršta (apie Jamesą Bondą kaip pasaulio pokyčių liudijimą)

Kosovo mazgas (vienu kirčiu apie visą teisinę kebeknę, susijusią su kosovarų teise atsiskirti nuo Serbijos)
link6 comments|post comment

maumaz@versloklasė: Varšuvos sukilimas [Oct. 2nd, 2007|11:39 am]
[Tags|, ]

Kadangi redaktorius leido, o šiandien - spalio 2-oji, kas netingi skaityti daug žodžių, galite susipažinti su tekstu apie Varšuvos sukilimą. Šią temą knebinėjau jau porą metų, nors tai anaiptol nereiškia, kad žinau viską ir nedarau klaidų. Pagaliau, 3000 žodžių yra labai nedaug tokiam reiškiniui aptarti, bet jeigu norėsite pasiskaityti daugiau - galėsiu duoti kad ir 800 psl.
Spausdintinė versija publikuota žurnale "Verslo klasė", 2007 m. spalis. Čia skelbiama versija šiek tiek skiriasi nuo spausdintos, nes nedaryta papildoma kalbos redakcija bei įterptas vienas kitas papildymas.

VARŠUVOS SUKILIMAS

...Šūviai ir sprogimai, drebinę ir trupinę Varšuvą ištisus du mėnesius, nutilo spalio 2 dieną. Vokiečių garnizono kareiviai ir karininkai su nuostaba žvelgė gatvėmis į nelaisvę žygiuojančius vyrus ir moteris: pakeltomis galvomis, išdidžius - taip ir nenugalėtus, „nepasifikuotus“. Šis paskutinis paradas, dar kartą įamžinęs lenkų sukilimų tradiciją, buvo Armijos Krajovos (Armia Krajowa - AK), vieno didžiausio ir stipriausio Antrojo pasaulinio karo pasipriešinimo judėjimų, gulbės giesmė. Deja, ją giedojo paukštis perlaužtu stuburu. Vokiečiai galėjo lengviau atsikvėpti - pirmoji Fiurerio užduotis buvo įvykdyta, dabar liko antroji – sunaikinti miestą iki pamatų. Sovietinė armija, stovinti vos už keliolikos kilometrų, kitame Vyslos krante, turbūt ir tam nesutrukdys.

( Read more... )
link4 comments|post comment

maumaz@verslo klasė: Žingsnis nuo realybės [Sep. 9th, 2007|12:01 pm]
[Tags|, ]

Sutrumpinta šio teksto versija publikuota žurnale "Verslo klasė", 2007 m. gegužės mėn.
Tekstas netinkamas žmonėms, gerai išmanantiems fantastinę literatūrą, nebent jie norėtų pasiginčyti su autoriumi.

ŽINGSNIS NUO REALYBĖS
Arba apie knygas, kurios rašo apie tai, ko nėra, kas galbūt tik bus arba ko niekada nebuvo – nors norėtųsi, kad būtų kitaip.

Margų viršelių skaitytojų paslaptys

Viename iš didelių knygynų apsimetu, kad esu labai susidomėjęs solidžiais kietais viršeliais, ant kurių puikuojasi viena už kitą garsesnės pavardės – Joyce, Remark, Marquez, Kundera, Eco, Waltari ir kitos. Bet iš tiesų stebiu kitą lentyną šone - ji mirguliuoja ypač spalvingais viršeliais, išduodančiais, kad čia glaudžiasi jau beveik dvidešimt metų leidžiama serija „Pasaulinės fantastikos aukso fondas“. Be abejo, viršeliai – plonyčiai, popierius – prastas. Tiesa, yra ir keletas kietų viršelių – bet ir nuo jų į skaitytoją dėbso labai nedraugiško žvilgsnio baltaplaukis vyrukas ar vilioja tik šarvais apsirengusi panaitė. Ir ko gi čia man laukti? Hormonų audrų kankinamo paauglio? Kokio nors tipelio maniako akimis? Štai ir pirmas pirkėjas – vyrukas pilku kostiumu, gal dirba kur nors banke kitoje gatvės pusėje, gal – vienas iš nesuskaičiuojamų Seimo ar ministerijų klerkų. Jis greitai permeta akimis nugarėles, daug nevartęs pasiima tris naujausias knygas ir tiesiu taikymu nueina prie kasos. Po kelių akimirkų ateina mergina – trumpais plaukais, apvaliais akinukais. Makiažo tik truputis, jokio soliariumų įdegio, o laisvas aprangos stilius išduoda, kad tikriausiai ji informatikė. Ši – išrankesnė. Paskaito anotacijas, perverčia keletą puslapių. Išsirenka vieną. Trečias vyrukas panašiausias į studentą: džinsai, juoda kuprinė. Vieną iš knygų jis pavarto, padūsauja, pasižiūri kainą, padeda atgal. Galiausiai atsisuka į nupigintų stendą. Paskutinės iš mano stebimųjų - prie lentynos atskubėjusios dvi draugės: (pokalbio tikslumo prisiekti negaliu, vis dėlto, cituoju iš atminties): „tai tu čia Povilui perki?“ „Ne, sau“. „Tu skaitai fantastiką?!“ – antrosios veide nuoširdus nustebimas, kaip čia taip - kavos pertraukių draugė skaito tokį niekalą? O mano galvoje nuskamba tik ką praktiškai patikrinti „Eridano“ – vienintelės specializuotos fantastikos leidyklos Lietuvoje – direktoriaus Algimanto Piligrimo žodžiai: „mūsų skaitytojas – inteligentas“. Kaip sako „mitų griovėjai“ – įrodyta.
( Read more... )
linkpost comment

maumaz@versloklasė: Vandenio eros nesulaukus [Sep. 8th, 2007|11:51 am]
[Tags|, , , , ]

Sutrumpinta versija publikuota žurnale "Verslo klasė", 2007 m. rugsėjo mėn. Čia skelbiamas tekstas neredaguotas kalbos/stiliaus požiūriu, todėl atsiprašau už klaidas. Pamažu stengsiuosi išgaudyti.

VANDENIO EROS NESULAUKUS
arba kaip (tikėtina) atrodys karai netolimoje ateityje

Pamenate, dar belaukiant XXI amžiaus įvairūs astrologai, parapsichologai, alchemikai ir panašaus plauko veikėjai pranašavo, kaip pasaulis tuoj įžengs į Vandenio – visuotinės taikos ir naujo pažinimo erą. Deja, visi pranašai po 2001 m. rugsėjo 11 d. staiga kažkur dingo– tarsi į... vãndenį? Tada užgriuvo – Afganistanas, Irakas, nesibaigianti intifada Palestinoje, prisimintas Darfūras, atsinaujino Somalis... Krikščionybė moko, kad viskas prasidėjo nuo Kaino ir Abelio, antropologai gali papasakoti apie sudėtingą gyvūniškos agresijos peradresavimo mechanizmą zoon politicon smegeninėje, Z. Froido mokymo žinovai – apie mūsų rūšies norą ne tik naikinti, bet ir susinaikinti... Tad gali pranašauti kiek nori Vandenio erų, tačiau nežinia, kas turėtų įvykti, kad Žemėje baigtųsi karai, greičiausiai – joje turėtų tiesiog nebelikti žmonių. Tikėjimas Vandenio ar kita gerovės era nėra kažkoks ypatingas atradimas. Dar XX a. pradžioje daugeliui europiečių atrodė, kad dabar bus tik taika, o karas jeigu ir kils, jis bus trumpas ir greitas – „iki Kalėdų“. Ir nežiūrint to, kad po 1945 m. nekilo naujo Pasaulinio karo (ar kada nors koks nors taikos judėjimas pastatys paminklą strateginei branduolinei ginkluotei?), bet bendras įvairiausių karų skaičius ne tik nemažėjo – jis nuolatos augo. Deja, XXI amžius nesiruošia atnešti jokių pokyčių, sakau tą su liūdesiu, bet savęs ir jūsų apgaule užsiimti nesinori – žmonija ir toliau kariaus, žudysis, kentės, jokios Vandenio eros horizonte net nesimato. Bet labiausiai neramina ne tai, kad karas bus (gal Viešpats bus maloningas ir mus asmeniškai karas aplenks), o tai, koks jis bus. Nes bus kitoks, nei buvome įpratę apie jį skaityti ar matyti. Galbūt dabar, skaitytojau, norėsi sušukti – „žinau, tai bus karas, kurį kariaus ne žmonės, kompiuteriai!“ Deja… Atiduoti kompiuteriams mėgstamiausią homo sapiens užsiėmimą (populiaresnis už jį – nebent dauginimasis)? Nebent čia – post herojiniame Vakarų saulėlydyje.
( Read more... )
link

navigation
[ viewing | most recent entries ]