Home
Aplink akivarus [entries|archive|friends|userinfo]
Maumaz

[ website | Akivaras ]
[ userinfo | livejournal userinfo ]
[ archive | journal archive ]

Kas, kur, apie ką? [Feb. 22nd, 2009|10:35 am]
[Tags|, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ]

Čia gyvena keistas padaras, kuris rašo beveik apie viską: save, kitus, kirvius, siurblius, namus, laukus, miškus, kt. O kad būtų patogiau skaityti tokias gyvenimo ir minčių kronikas, ši žinutė - klasifikacinė.

Tęstinis sumanymas (beletristika): KGB vaikai (Pratęsta 2008 05 03)

Ilgesni rimtesni(?) tekstai: maumaz@versloklasė (Papildyta 2008 05 12)

( Keletas paaiškinimų )
linkpost comment

Pakankinkim adekvačiai [May. 13th, 2008|10:18 am]
[Tags|, ]

Nusprendžiau čia perspausdinti vieną diskusiją su [info]salvis. Kažkada seniai, žurnale pas Gediminą ([info]gedas), jis mane pašiurpino, kai viename įraše buvo pasakojimas apie vokiečių pagautą iš už krūmų šaudžiusį raudonarmietį. Vokiečiai jį tiesiog sušaudė, salvis sakė, kad jis, prieš sušaudydamas, būtų dar ir pakankinęs. Po kiek laiko mes šnekėjomės štai prie šios temos apie nacionalistų partijos Lietuvoje kūrimą. Pokalbį išprovokavau štai šia fraze:

"Aš jau nekalbu apie tavo lj draugo salvis pasiūlymą prieš nužudant žmones juos dar pakankinti, tiek jau to"
( Read more... )
link26 comments|post comment

Amerikiečių teisės profesoriaus mintys [Apr. 30th, 2008|10:21 am]
[Tags|, ]

Perskaitęs šį įrašą aš keletą dienų neatsikračiau jo mintimis.

Harvard Law Professor Bill Stuntz

My cancer has been promoted: I’m officially in stage 4. My doctors have found two cancerous nodules—a euphemism for “small tumors”—one on each of my lungs. I started chemo this week….

I don’t have any previous experience with this sort of thing, but judging from what I hear and read, I’m supposed to be asking why all this is happening, and why it’s happening to me. Honestly, those questions are about the farthest thing from my mind.

Partly, that’s because they aren’t hard questions. Why does our world have gravity? Why does the sun rise in the East? There are technical answers, but the metaphysical answer is simple: that’s how reality works. So too here. Only in the richest parts of the rich world of the twenty-first century could anyone entertain the thought that we should expect long, pain-free lives. Suffering and premature death (an odd phrase: what does it mean to call death “premature”?) are constant presences in the lives of most of the peoples of the Earth, and were routine parts of life for generations of our predecessors in this country—as they still are today, for those with their eyes open. Stage 4 cancers happen to middle-aged men and women, seemingly out of the blue, because that’s how reality works.

As for why this is happening to me in particular, the implicit point of the question is an argument: I deserve better than this. There are two responses. First, I don’t—I have no greater moral claim to be free from unwanted pain and loss than anyone else. Plenty of people more virtuous than I am suffer worse than I have, and some who don’t seem virtuous at all skate through life with surprising ease. Welcome to the world. Once again, it seems to me that this claim arises from the incredibly unusual experience of a small class of wealthy professionals in the wealthiest parts of the world today. We think we live in a world governed by merit and moral desert. It isn’t so. Luck, fortune, fate, providence—call it what you will, but whatever your preferred label, it has far more to do with the successes of the successful than what any of us deserves. Aristocracies of the past awarded wealth and position based on the accident of birth. Today’s meritocracies award wealth and position based on the accident of being in the right place at the right time. The difference is smaller than we tend to think. Once you understand that, it’s hard to maintain a sense of grievance in the face of even the ugliest medical news. I’ve won more than my share of life’s lotteries. It would seem churlish to rail at the unfairness of losing this one—if indeed I do lose it: which I may not.

The second response is simpler; it comes from the movie “Unforgiven.” Gene Hackman is dying, and says to Clint Eastwood: “I don’t deserve this. To die like this. I was building a house.” Eastwood responds: “Deserve’s got nothing to do with it.”

That gets it right, I think. It’s a messed-up world, upside-down as often as it’s rightside up. Bad things happen; future plans (that house Hackman was building) come to naught. Deserve’s got nothing to do with it.
link4 comments|post comment

as we know it [Apr. 29th, 2008|09:48 am]
[Tags|]

Vakarykštis gandas privertė pagalvoti: o kaip atrodys pasaulio pabaiga?
Ogi tikriausiai niekaip. Bus graži pavasario, vasaros, rudens ar žiemos diena. Niekas netikės, kad tai jau prasidėjo. Kai kas net nieko nepastebės ir nepajaus. Juk baisiausia - ne pabaiga, o jos laukimas. Ir palaimintas tas, kuris nieko . Sakykite, jeigu būtų tiksliai žinoma, kad rugsėjo 1 d. Žemę ištaškys asteroidas, žinantys turėtų skleisti, ar slėpti šį faktą? O kaip norėtumėte, kad darytų? Ir ką skubėtumėte nuveikti per tuos metus? Parašyti knygas, kurių niekam nereiks? Pamylėti kuo daugiau moterų? Padėti kuo daugiau alkstančių ir vargstančių? Išragauti visus alkoholinius gėrimus? Ar tikėtis, kad prisikelsime Kristuje, Budoje, Krišnoje, žvaigždžių dulkėse?
Hmm... Vieninteliame albume, kurį vertėjo sukurti iširus Foje, Andrius Mamontovas pasakė: "Pavers mus pelenais ugnis iki dangaus - ir potvynio vanduo tuos pelenus nuplaus". Lakoniška, tikslu ir visai neromantiška. Įdomu, ar mes būsim bent vėlės?
link27 comments|post comment

mažoji mano (mūsų) visata [Apr. 22nd, 2008|04:40 pm]
[Tags|]

 Ech, didžiulis postas apie blogosferą ir blogavimą liko neišsaugotas. Bandysiu trumpinti į tezes:
1. Jeigu visus blogus suskirstyti į aiškiai asmeninius ([info]maliboo), profesionalius su neformuojančiu blogo asmeniškumo prieskoniu ([info]vklase) ir profesionalius (karolis pocius ar pan.) ar teminius, tai tik pirmieji yra kažkas naujesnio, tiksliau - naujesnio ne savo turiniu, o tiesiog galimybėmis perkelti dienoraštį  į internetą. Visi antrieji - tai tos pačios colums, tikrai neprižiūrimos kolektyvinių redaktorių ir pasiduodančios tik savicenzūrai.
2. Ar blogai ir jų bendrijos neformuoja iškreipto pasaulio vaizdo (perfrezuotas [info]ezhux). Ne, neformuoja, nes savyje mes pasaulio vaizdą iškreipiame būtent pagal save, objektyvumas gali būti siekiamybė, bet niekada nebus realybė. Todėl natūralu, kad aš skaitau [info]gedas, ir neskaitau a_dyukov. Tai taip pat susiję su žmogaus, kaip zoon politicon savybe - mums reikia komfortiškos bandos, o ne nuolatinio streso. Todėl įmanoma savo draugjuostėje ištverti szhamaną - jis kaip prieskonis sriubai, bet gyventi szhamanų bandoje būtų nepakeliama. 
3. Ar blogai duoda naudos? Čia galima skirstyti į du klausimus: 1) ar bloginimas duoda naudos? Man - taip. Aš čia emociškai išsikraunu, atsikratau ir gera, ir bloga energija, pagaliau, tobulinu rašto įgūdžius. 2) ar bloginimas duoda naudos kitiems? Taip, kažkiek duoda, jeigu galimybę pasiekti daug įvairios informacijos laikysime privalumu. Kita vertus, ne kartą susidūriau su atveju, kad problema gali būti puikiai išanalizuota viename straipsnyje, o visa kita - tik nereikalingas triukšmas. Kita vertus, prie "naudos" kategorijos matyt galima priskirti tik pusiau profesionalius ir profesionalius blogus. Todėl tokie blogai, kaip mano - tik triukšmas ir egomaniakinė projekcija internete.
4. Ar profesionalūs blogai yra tikrai profesionalūs, o ne egomaniakinė projekcija su profesionalumo atspindžiu? Ir tas, ir tas. Profesionalas, kaip ir bet koks kitas homo sapiens, nori savo profesionalumo pripažinimo. Tik tiek, kad jis gali pamojuoti kredencialais, diplomais ir pan. Manau, kad kiekvienas, kuris imasi teminio bloginimo iš esmės skelbia save temos profesionalu. O tai patikrinti įmanoma tik per nuomonių įvairovę. 

Ir, beje, aš šiek tiek privengiu žmonių, kurie deklaruoja save profesionalais - man jie kelia įtarimą. Geriausias to pavyzdys - delfyje tarp A. Nikžentaičio, T. Baranausko (istorikų) ir V. Landsbergio užsimezgusi diskusija, kur nei vienas pakankamai neišmanydamas (ypač T. Baranauskas) bando operuoti tarptautinės teisės argumentais. Galbūt "aš žinau, kad nieko nežinau" tai pat yra bėgimas nuo atsakomybės, bet būtent jis man atrodo artimiausias realybei, pagrįstai realiatyvumo teorija :)
 
link7 comments|post comment

pastebėjimas [Mar. 27th, 2008|03:39 pm]
[Tags|, ]

- Сволочь он, - с ненавистью продолжал Турбин, - ведь он же сам не
говорит на этом языке! А? Я позавчера спрашиваю этого каналью, доктора
Курицького, он, извольте ли видеть, разучился говорить по-русски с ноября
прошлого года. Был Курицкий, а стал Курицький... Так вот спрашиваю: как
по-украински "кот"? Он отвечает "кит". Спрашиваю: "А как кит?" А он
остановился, вытаращил глаза и молчит. И теперь не кланяется.
Николка с треском захохотал и сказал:
- Слова "кит" у них не может быть, потому что на Украине не водятся
киты, а в России всего много. В Белом море киты есть...

Ne, visgi baisiai geras dialogas. Juo tiek daug pasakyta ir dar daugiau nepasakyta. Ir nežinia, iš ko čia labiau juoktis - "persivertėlio" ukrainiečio ar iš frazės "а в России всего много. В Белом море киты есть...", ar dar ko nors? Sakykit, ką norit, bet Bulgakovas buvo genijus.

A, knyga vadinasi "Baltoji gvardija".
Lietuviškai vertimas būtų maždaug toks:

„- Šunsnukis jis, - su neapykanta tęsė Turbinas, - jis gi pats nekalba ta kalba! A? Aš užvakar klausiu to padugnės, daktaro Kurickijo, jis, suprantate, nebemoka kalbėti rusiškai nuo praeitų metų lapkričio. Buvo Kurickis, tapo Kurickiju. Tai va, klausiukaip ukrainietiškai katė? Jis atsako – „kit“. O tada klausiu – o kaip ukrainietiškai „kit“ (rus. banginis). O jis varto akis ir nežino, ką atsakyti...
Nikolka trūkčiojančiai užsikvatojo ir tarė:
- Jie negali turėti žodžio „kit“, juk Ukrainoje banginių nėra, o Rusijoje visko daug. Baltojoje jūroje yra banginių!“

Apykreivė knygos apžvalga.

link2 comments|post comment

Apie vaikus ir pagaliukus [Mar. 20th, 2008|09:51 am]
[Tags|, ]

( You are about to view content that may not be appropriate for minors. )
link70 comments|post comment

Kam mums priešai, jeigu turime tokių draugų? [Feb. 8th, 2008|12:13 pm]
[Tags|, ]

Truputį nustebau ir prajukau. Mat dairiausi, kaip ten - ar žiniasklaida sureagavo į skaityta.lt gimtadienio pranešimą spaudai, ar ne, ir štai - randu:

"Pirmasis tipas: Priešai. Priešai gali atsirasti dėl noro konkuruoti, dėl noro sunaikinti, dėl noro pasirodyti geresniais, dėl pavydo, dėl neįvertinimo… Tokių buvo ne vienas. Tokių vis dar yra. Labiausiai man patinka J. Žilinskas ir skaityta.lt. Kai rašykuose atsirado knygų dalis, jis netapo rašykų priešu ir nepradėjo visiems rėkauti apie tai. Tiesiog skaityta.lt yra kitokie ir jų veikla kitokia. Smagu, kad yra tokių, kurie nenori kariauti. Deja, tai vienas iš laaaabai nedaugelio pavyzdžių."

Taigi, skaityta.lt lyg ir ne priešas, bet prirašytas prie priešų. Neturiu žalio supratimo, kodėl taip galėjo įvykti ir kodėl rasyk.lt įžiūrėjo konkurenciją, nors čia jie vėliau už mus pasigavo knygų apžvelgimo idėją. Taip, aš du kartus esu atsisakęs su jais bendradarbiauti dėl apžvalgų (t.y. neleidome jų republikuoti rasyk.lt), taip, mes nepaglostėme jų antologijos. Taip, turiu nuomonę apie rasyk.lt, jų vertinimo sistemas bei šūkius: "kultūringa visuomenė - rasyk.lt" arba "kitoks ir kūrybingas", bet nesiruošiu jos dabar smarkiai reikšti, kadangi seniai ten buvau ir sekiau, kas dedasi. (Kiek supratau, jie net vieno autoriaus knygos konkursą padarė ir išleis - valio, pagarba, kaip ir jų "varikliui" - Vidmantui, pusė jo entuziazmo ir žinių man, ir skaityta.lt atrodytų visai kitaip). Bet priešai...
Bet čia aš tikriausiai iš pavydo ;)
link16 comments|post comment

Istorijos (2008 sausis.) - griežtai ir subjektyviai [Feb. 6th, 2008|09:37 pm]
[Tags|, , ]

1. Lemties ženklas -
Gunaro Kakaro astronominė miniatūra. Gal buvo, gal nebuvo, bet bent jau astronomas rašė.

2. NSO fenomenas: tikėti ar žinoti? -
beveik viskas girdėta - skaityta. Tad gal asmeninė problema

3. Malis: Dogonų kosmogonija - žr. 2

4. Tiesa slypi kažkur anapus (kas diktuoja filmų apie ateivius siužetus) - o kas rašo apie filmus jų nematę. Pvz., "Armagedone" žemę užpuolė ateivai. Pusėtina apžvalgėlė.

5. NSO: istorija, faktai, versijos, liudijimai.
Mini info koliažas. Yra ar nėra - jokio skirtumo.

6. Če Gevara
Labai geras A. Čekuolio straipsnis apie asmeninę ir ne asmeninę pažintį.

7. Militarija - nusikalstamas potraukis ar džentelmeno hobis.
Nesupratau, kas čia nusikalstamo, bet... Tiesiog nuobodokas įvadas, gal bus geriau. Gera nuotraukos analizė.

8. Eldoradas prie Solos (Osvencimo radiniai: nuo briliantų iki anglių užsakymo kvito)
Turbūt tokia tema net ir prasčiausiai parašytas straipsnis būtų įdomus. O šis ir parašytas gerai, ir žinios įdomios.

9. Brangioji, ar policija jau buvo?
Smagus interviu su "Komisaro rekso" scenaristu. Yra labai gerų minčių.

10. Sicilija: Amžinoji Senosios Europos stiprybė -
...kurioje Andrius Užkalnis ieškojo amerikinio "Krikštatėvio" :D. Rašiau, nesikartosiu.

11. Goltis "Atverk savo širdį": išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis specialistas - Irano mirtininkų kameroje
Mano žiniomis šis žurnalas yra "Istorijos", o ne pasakos vyresniam mokykliniam amžiui. Žmogelis moka kalbėti, bet riečia jau taip išsijuosęs, ir vis ta širdimi kalba - tarsi tik ką "Ledą" būtų perskaitęs. Labai keista "medžiaga", nors šalia ateivių...

12. 51 Takerio įrodymas
Visai įdomu, nors ir nieko labai ypatingo.

13. Mažiau kalbų
Klimato kaita, bus, yra, apie ją ir kalbama. Straipsnis mažokai gąsdina - lietuvių gali nepaveikti. Ataskaitos - baisesnės.

14. Trys eilutės Vilniui
Haiku Vilniui apžvalga. Justinas Marcinkevičius: "stiklinis daugiaaukštis / kunigaikščiui Gediminui / jo sapną aiškina" - ką čia ir bepridėti...

Geras numeris.
P.S. Norėjau palyginti su "Versklo klase". Bet... Nesilygina. Per daug skirtingos medžiagos, o fainų dalykų ir viename, ir kitame yra.
link1 comment|post comment

Impuls [Feb. 5th, 2008|12:24 pm]
[Tags|, ]

Pagarba "Impuls" rinkodarininkams. Atsirado savaitiniai abonementai, kurie atsiperka nuo 3 kartų per savaitę. Dabartiniais slogos - gripo laikais, tik tokiais ir galima naudotis. Taigi, grįžau į baseiną, vienintelis "sportas", kuris man tikrai teikia malonumą. Ir grįžau į buvusį "Olympic Gym", nes palyginus su Žirmūnų impuls-maxima, ten mažiau žmonių, o ypač - pacukų, kurie šokinėja nuo bortelių, graibosi su mergiotėmis, plaukioja lengvai įkaušę...
Beje, apie pavadinimus. Man yra nesuprantamas štai koks dalykas: kodėl prekybos tinklai neišlaiko parduotuvių, kurios turėjo savo pavadinimus? Pvz., pirmoji Antakalnio "IKI" kažkada buvo "Eglutė", ir kalboje ji vis tiek lieka "Eglute". Karoliniškių "Norfa" buvo ir lieka "Kometa", o "Rimi" - "Saturnu" (ar "Merkurijumi"?) Juk tuomet taip paprasta ir taip patogu. Kuo tas "anonimiškumas" geriau - užmušk, nesuprantu. Tas pats ir su Impuls'ais.
link7 comments|post comment

Verslo klasė: sausis. Griežtai ir subjektyviai [Jan. 24th, 2008|02:34 pm]
[Tags|]

Kartą skaičiau aš žurnalą "Verslo klasė". Ir nusprendžiau apie jį pasisakyti. Netgi norėjau padaryti palyginamąją analizę su žurnalus "Istorijos", bet pastarųjų dar nebaigiau, tad teks kol kas apsiriboti šituo.
 
O dabar:
link15 comments|post comment

teorija ir praktika [Jan. 4th, 2008|04:04 pm]
[Tags|, ]

UPD:

Tvarkiau įvairius darbo popierius, ir po ranka pakliuvo įdomi statistika. Deja, dabar cituoju tik iš atminties - kažkur ji nukeliavo. Bet jos esmė labai paprasta.
1. Tai buvo tyrimas dėl nepilnamečių alkoholio vartojimo ir jo prevencijos. Išvados tokios: pati geriausia priemonė prevencijai - priėjimo mažinimas. Tik ji vienintelė _realiai_ veikia. Visos kitos - auklėjimas, socialinė reklama ir t.t. yra absoliučiai neefektyvios trumpo laikotarpio perspektyvoje ir silpno efektyvumo ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl kalbos, kad "išmokysim tautą gerti kultūringai" yra bullshit. Neišmokysite, nes pakeisti jau susiformavusius papročius suaugusiam žmogui yra dar sunkiau. Todėl alkoholio apologetai gali narsiai kišti milijonus į socialinę reklamą - jų pelnui ji nepakenks. Nes ne iš Grantų ir Tekilų daromas didysis biznis. Tai ir bjauriausia šioje istorijoje.

2. Antras įdomus faktas yra apie fizines bausmes. Visi mes žinome ir suvokiame, kad fizinė bausmė yra nemalonu, negerai, traumuoja asmenybę, pagaliau, žiauru. Niekas dėl to nesiginčija. Koks fizinės bausmės tikslas - ogi sukelti skausmą. Kam jo reikia? Kad sužadintų tą tradicinį refleksą - "nedarau, nes pavojinga, skaudės". Pats skausmo refleksas yra tiek gyvuliškas ir tiek naudingas, kad fizinės bausmės yra efektyvios atgrasymo priemonės - bet iki tam tikros ribos. Kyla klausimas - jeigu fizinė bausmė yra efektyvi, nejaugi iš tiesų tokios išplaukusios kategorijos kaip "asmenybės traumavimas" ir panašūs dalykai lemia jų atsisakymą? Pasirodo - problema slypi ne pačioje bausmėje kaip tokioje. Pagrindinė problema yra ta, kad baudžiant fizine bausme yra išreiškiama agresija, kurios vienas iš tikslų vėlgi gyvūniškas - dominavimas virš kito gyvūno. Todėl svarbiausiu klausimu tampa bausmės adekvatumas, t.y. mūsų gyvūniškasis pradas nugali racionalų pradą ir "nepaskaičiuoja" bausmės efektyvumo požiūriu. Kitaip tariant, jeigu fizines bausmes būtų galima taikyti labai objektyviai, jos nekeltų tiek daug problemų. Bet problema kyla tada, kai bausmės taikymas tampa neadekvatus nusižengimui, o jis tampa neadekvatus dėl to, kad įsijungia visai kiti faktoriai: bloga nuotaika, nuovargis, išsierzinimo būsena ir t.t. Štai dėl to neįmanomumo sustyguoti fizinę bausmę jos ir kelia daugiausia problemų.

3. Dar keletas dalykų. Norint, kad fizinė bausmė atliktų atgrasymo funkciją, t.y., kad skausmas sulaikytų nuo pažeidimo, reikia, kad tai būtų tiesiogiai ir laiko momente susiję dalykai, t.y. veiksmą turi iš karto sekti bausmė, kad formuotųsi skausmo vengimo refleksas. To padaryti iš esmės beveik neįmanoma rimtu atveju. Kodėl neefektyvi pavėluota bausmė? Todėl, kad darydamas spontaniškas veikas, žmogus apie bausmę _negalvoja_, o darydamas planuojamas veikas, žmogus tikisi bausmės išvengti, taigi, iš esmės apie ją irgi negalvoja. Būtent todėl žiaurios bausmės nemažina, pvz., nusikalstamumo (tai įrodyta ne vieną kartą tyrimais).

Yra norinčių padiskutuoti? O gal pasiplūsti?
link33 comments|post comment

impotencija [Dec. 5th, 2007|07:06 pm]
[Tags|, , ]

Šiandien aš piktas.

Ką daro Lietuvos atlikėjai, kai Vakarų muzikinė rinka jiems neįkandama?
Šiandien spaudoje prašmėžavo, kad kažkokia Wika kažkokią dainą Rička rička jau įrašė rusų kalba ir suka per "Russkoe radio". Stumdžiausi per stotis - staiga girdžiu: "Ja tebe pišu pis'mo na snegu...", obas, mūsų kurdas aka Alanas Chošnau!
Valinskai, a, Valiskai, gal ir tu pamėgink eksportuoti savo debilišką KĮŽą į Rusiją? Taip gera pasidarytų...

Idėja, kaip užkariauti tą rinką - pvz., galėtų koks apsukrus prodiuseris sukurti hitą: "I nam nužen Putin". Čia kiltų skandalas, ten - euforija. Pinigai patekėtų upeliais. Beje, gal kam ir teko girdėti, kad vienas iš DJ Xara projektų vadinasi "CCCP", tiesa, "prasimušė" jis Vakaruose. Kažkada turėjau karštą diskusiją su juo apie tokį pavadinimą. Argumento "genialus marketinginis sprendimas" taip ir neradau kuo atremti.

Ir - šiek tiek ne į temą - vakar supratau, kad šitoje visuomenėje kažkas pradės darytis kitaip, tik tada, kai "aš" bus suvokiama kaip dalis "mes". Beje, pastebėjote - dėl kainų kilimo pirmiausia virkauja ne tie, kuriems tos kainos smogs labiausiai, o kurie turės daugiau mokėti už, pvz., vaikų darželį ir dėl tikriausiai turės viena diena ilgiau taupyti, kad galėtų nusipirkti penktą plazminį televizorių ar pasikeisti lizinginę tačkę dėl to, kad prisišiukšlino peleninė.
link17 comments|post comment

never benn gone arba paįdomėjęs įrašas [Nov. 8th, 2007|04:21 pm]
[Tags|, , , , ]

Atrodo, sugrįžau. Tiesa, įvairios smulkmenos (kaip antai: mobilaus skambučiai, pokyčiai planuose ir brėžiniuose, nauja el.pašto žinutė su dideliu attachmentu, seklys Morka iš patogupirkti ir kt.) vis dar per daug stipriai veikia nervus, bet kažkaip bent jau saulė nebeatrodo kaip pigus prožektorius (o moteris aš visada gerbiau). Tad galima gal pro truputį pradėti dalintis įspūdžiais iš Sicilijos. Bet ne, šiuo momentu tam nėra laiko, todėl tik pasidžiaugsiu, kad eisiu į Vaya Con Dios acoustic (kad jau nepavyko į Brian Ferry - beje, kas girdėjote kokių atsiliepimų?), turiu savo darbe vardinį antspaudą (kam man jo reikia - nežinau, bet antspaudų galią labai gerai atskleidė I. Ilfas ir E. Petrovas "Aukso veršyje" (ar tai buvo "Dvylika kėdžių"), ta proga eiliniai linkėjimai Andriui Užkalniui, tęsiančiam diskusiją apie lietuvių kalbos komisijos diktatūrą), supratau, kad net sulaužytas laptopas vis tiek laptopas ir jis kol kas sėkmingai veikia, tai kam ieškoti kito, nebent tai būtų MacBookas, kuris sako jau kainuoja tiek pat, kiek Dellas, o apskritai, kodėl man nepabandžius laimėti "6 nulių - milijono", jeigu vakar 50 tūkst. klausimas buvo KUR nutūpė F. Vaitkus! Aš vaikystėje ir J. Dovydaitį, ir "Lėktuvus, lakūnus bei žygdarbius" (taip pat ir "Laivus ir jūrininkus") mokėjau mintinai! Ir, įsivaizduokite, pasirodo CP servisas rytoj dirbs iki 23 val., ir dar dirbs šeštadienį, o mano Citroenas, visų jūsų dideliam džiaugsmui, susiplėšė dešinės pusės priekinės pakabos atraminę gumą. Beje, apie Italiją - po dviejų savaičių buvimo ten, staiga ėmė veikti tos žinios, kurias buvau įgijęs prieš metus beveik savarankiškai studijuodamas kalbą. Keista, bet faktas. Ir dar, beje, visus kursų dalyvius (internacionalinę kompaniją) drąsiai galima buvo suskirstyti į tuos, kurie tiesiog nesupranta, kad jeigu esi svetimame krašte, tai bent jau mandagu išmokti keletą jo žodžių (prie tokių priskirtini - airiai, n.zelandiečiai, belgai, graikai), ir tuos, kurie šią tiesą supranta - tai buvo rumunai + Balkanai + Rytų Europa. Klausykitės, gal mes tikrai kiek per lankstūs?
link9 comments|post comment

nuotaikos ir vertimai [Nov. 1st, 2007|10:31 am]
[Tags|, ]

Vėlinių nuotaika čia sunkiai randasi: saulė, žaluma, žiedai. Bet didelių Helovyno pasireiškimų taip pat nepastebėjau, iškyrus vieną kitą šlamštuką parduotuvėse.
Beje, pamenate tą naują madą kitaip rašyti graikiškus mitologinius vardus, pvz., Oidipas, Herakleitas. Tai štai - kadangi turiu galimybę bendrauti su kolege, kuri yra graikė, paaiškėjo, kad šie "naujieji" variantai yra viso labo graikiškos _rašybos_ atkartojimas (na, kaip ir John vietoj Džono), bet ne tarimo. Todėl niekaip nesuprantu, kodėl vertėjai aiškina, kad toks graikiškų vardų rašymas kyla dėl to, kad ir graikai, ir lietuviai turi dvigarsius. Juk dvigarsis pirmiausia svarbus tarimui, o ne rašymui! Taigi, mielieji, drąsiai sakykite Ėdipas - ir jūs būsite daug arčiau graikiško _tarimo_, nei sakydami "Oidipas". Beje, dar vienas įdomumas (ir logiškas) - Atėnai gi graikiškai yra Atėna (galūnės a ilgas kirčiuotas), t.y. moteriškas vietovardis ir visai nepagalvojau, kad vardas Dimitrijus yra deivės Demetros vyriškas variantas...
Gyveni, mokaisi.
link1 comment|post comment

įžeisti Užkalnį nesunku [Oct. 25th, 2007|05:18 pm]
[Tags|]

Užkliuvau jo emigroscelencijai Andriui Užkalniui. Atrodo, apie jį rašiau čia tik vieną kartą, bet matyt lietuvis jame labai įsižeidė. Ir, taip sakant, įžeisto lietuvio komentaras komentarų
stiliumi (skaitykite žemiau).

( įžeistas Lietuvis sako: )

Po tokių zajavkių visada pagalvoju - jeigu mane rusų forumuose laiko pribaltu-nacionalistu-rusofobu, lietuvių (įskaitant naujųjų emigrolietuvių lietuvių, tokių kaip A.U.) komentaruose - rusofilu, matyt, viskas su mano požiūriais gerai.
link11 comments|post comment

Kronikos kasdienės [Oct. 21st, 2007|07:56 pm]
[Tags|, , , , , ]

Apie žolę, XIX amžių, blogus žmones, citroenus ir 007.
( Read more... )
link7 comments|post comment

me & my monkey [Oct. 15th, 2007|09:18 pm]
[Tags|, ]

Vakar ieškojau kelio į Antakalnį pro Rokantiškes. Kelio neradau, bet atsidūriau Naujojoje Vilnioje, kur yra didelė "Norfa". Ir ten pagaliau radau lietuviško biokraiko katinynui, nes jis buvo kažkodėl dingęs iš parduotuvių. Bet šneka ne apie tai. Pasikrovęs mašiną biokraiku (kaip sakiau, biokraikas čia tik tarp kitko), atvariau vežimėlį atgal prie parduotuvės. Žiūriu - mėtosi gal kokie septyni, bet kaip, trukdo žmonėms. Ėmiau juos kišti vieną į kitą ir daryti "silkę". Prieina prie manęs paauglė - gal kokių 14, šalia jos draugės. Ilgokai žiūri, kaip darbuojuosi. Kai baigiu, laužyta lietuvių kalba sako: "aš noriu jūsų paprašyti". Truputį nustembu, galvoje imu vartyti [info]maliboo pasakojimus apie "nelaimingus" narkomanus, bet sakau - "taip?" Ji - "Gal galėtumėte mums nupirkti cigarečių"? Tariu griežtą "ne" ir nueinu prie mašinos.
Ir čia pradedu mąstyti, kaip gyvenime smarkiai skiriesi nuo personažų: kaip gi elgtųsi kad ir mano pačio kūrinio veikėjas? Jis tikriausiai pasakytų ką nors kandaus, pvz., "o ar jūs žinote, kad yra toks posakis: bučiuoti rūkančią merginą - tai tas pats, kas laižyti peleninę?" arba paauklėtų: "mergaite, jūs tik pažiūrėkite - koks žydras dangus, kokia saulė ir koks gaivus oras. Nejaugi jums to neužtenka ir būtinai reikia tabako dūmo?", visai piktas tartų: "Norite dvokti kaip šeškas?"
...O aš tesugebu pasakyti "ne" ir greitai pasišalinti. Kad išvengčiau bet kokio pokalbio.
link20 comments|post comment

mes sveiki, laimingi, gyvename XXI a. [Oct. 11th, 2007|02:58 pm]
[Tags|, ]

Atsipūskime. Pasvarstykime.
Iš savaitgalio temų: pagalvojau, jeigu ne šis amžius, šiuolaikinė medicina ir mane būtų ištikusios tos pat traumos, tarkime, viduramžiais ir būčiau paprastas žmogus (ne koks grafas ar net karalius, t.y., kuriems prieinama toji elitinė gerovė)... Kaip beatrodyčiau?
- neturėčiau priekinio danties (nusiskėliau dar mokykloje);
- turbūt nebeturėčiau ir daugelio dantų - nors nėra taip, kad jie gestų tragiškai, bet vis dėlto kartą per metus vykdomos 1-2 kariesų likvidavimo operacijos;
- šlubčiočiau, nes 14 m. apturėjau abiejų blauzdikaulių lūžį (dešinės kojos), o 20 - padikaulio.
- tikriausiai turėčiau skrandžio opą, nes, kaip žinote, esu labai jautrus, emocingas rašytojesas, poetesas ir kt.

O bet tačiau:
- nenešiočiau akinių, nes akis susigadinau būtent su sulaužyta koja gulėdamas tamsiame kampe ir rydamas knygas, be to, polinkis į kompus taip pat davė savo;
- tikriausiai būčiau atletiškesnis, sportiškesnis (kaimo darbai užgrūdina);
- nebūtų vegetodistonijos, bo tais laikais niekas tokių dalykų nežinojo ir jos nekildavo dėl streso trūkumo.

Dar įdomus faktas, kad būtent šiuolaikinės medicinos dėka buvau atsidūręs kaulėtos bobulės prieangyje - kai 4 metų paskiepijo nuo stabligės, kam esmi alergiškas, vos neatsisveikinau su šiuo pasauliu.

Jeigu dalinsitės savo patirtimi, ignoruokite traumas, kurios iš viso negalėjo nutikti tais laikais, pvz., dėl šuolio parašiutu, autoavarijos, kt.
link19 comments|post comment

(ne)suvokti [Oct. 10th, 2007|11:04 am]
[Tags|]

Šiandien Rusnytei aiškinau, kodėl dieną nesimato žvaigždžių. Nežinau, suprato, ar ne, bet pagalvojau, kad kokiais viduramžiais man gyventi būtų buvę lengviau: viskas aišku, žemė - centre, viskas sukasi aplink ją, o žvaigždės kabo prikabintos prie kažkokios dangiškos sferos, kurią pramušus - rojus ir angeliukai. Žinai, ir viskas. O dabar kažkokia baisybė - toli jos nerealiai, galima tik pamatyti, negalima pačiupinėti, amžiai nesuvokiami, kas ten dedasi, neaišku, tavo amžius - 5 sek. visatos mastais. Žinote, mane kartais net į uodą žiūrint suima pagarbi baimė prieš gamtą, evoliuciją ar Viešpatį - velniai žino kokiu tikslu paleisti tokią mašiną, nuo mikrolygio iki makro ir, dar labiau velnias žino kam, duoti žmogui protą, pažinimą, smalsumą ir baigtinumą! Ir protas ima pats purtytis tokių minčių, ir tada gali patikėti ir visokiomis matricom, ir kreacionizmu blogąja prasme, ir dar velnias žino kuo. Kad tik gyventi būtų lengviau ir... maloniau?
linkpost comment

navigation
[ viewing | most recent entries ]
[ go | earlier ]