| Kas, kur, apie ką? |
[Feb. 22nd, 2010|10:35 am] |
| [ | Tags | | | aplink vieni, auto, blogis, buitis, citroen, filmai, gugis, istorija, it, kasdienybė, kelionės, kiaulystė, kinas, knygos, ligos, mačiaugirdėjau, muzika, nutikimai, patirtys, pokštai, politika, radijas, rašinėjimai, skaityta.lt, svarstymai, teisė, tv, vaizdeliai, verslo klasė, visuomenė, šventės, žinios | ] |
Čia gyvena keistas padaras, kuris rašo beveik apie viską: save, kitus, kirvius, siurblius, namus, laukus, miškus, kt. Tai yra asmeninis dienoraštis, rašomas ir sau, ir draugams, ir prašaliečiams, bet nesitaikant nei prie vienų, nei prie kitų skonio ar pageidavimų. O kad būtų patogiau skaityti tokias gyvenimo ir minčių kronikas, ši žinutė - klasifikacinė.
O čia - keletas mano pėdsakų ant vandens:
Knyga (el. versija, pdf) visai šeimai bet labiau paaugliams "Gugis - girių kaukas ir žmonių draugas" (Tyto alba, 2006). Truputis mitologijos, truputis istorijos, truputis humoro. Atsisiųsti.
Tęstinis sumanymas (beletristika): KGB vaikai (laikinai sustabdyta)
Ilgesni rimtesni(?) tekstai: maumaz@versloklasė (Papildyta 2009 02 27)
( Keletas paaiškinimų ) |
|
|
| Laimonas Tapinas - Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje |
[Apr. 14th, 2009|05:16 pm] |
 Laimonas Tapinas - Laiškanešys, pasiklydęs dykumoje (Vytauto Žalakevičiaus gyvenimo ir kūrybos pėdsakais), Alma littera, 2009.
Seniai sau leidau tą malonumą - skaityti ir skaityti ir skaityti visą dieną. Su nedidelėmis pasivaikščiojimo, malkų pakapojimo ar padraugavimo su gimine pertraukėlėmis. Kaip jau ne kartą esu sakęs, aš mėgstu biografijas ar memuarus. Bet kai savęs paklausiu "kodėl" nerandu jokio protingo atsakymo.
Vytauto Žalakevičiaus asmenybė mane pirmiausia domina kaip filmo "Niekas nenorėjo mirti" režisieriaus. Man įdomu viskas, kas susiję su šia juosta - tad nekeista, kad radęs uošvio lentynoje knygą pirmiausia perskaičiau skyrių apie ją. Kai ką jau žinojau - kad Žalakevičių užspaudė nerodyti NKVD kariuomenės (nors netiesioginių nuorodų filme, jeigu žiūrėti įdėmiai - pilna, pvz., na, iš kur stribai gauna ginklų dalinti valstiečiams?!), o ir sunkvežimiai, milicininkai. Toliau - filmas buvo pirmiausia parodytas Maskvai ir gavo jos pritarimą, nes lietuvių vadai jau buvo pasiruošę jį užgniaužti. Netgi - istorija detektyvinė, Žalakevičius su sėbru vogė juostą ir skraidino ją slapta Maskvon, ten suorganizavo peržiūrą ir gavo "dobro". Bet čia tik apie šį filmą.
Apskritai, visa knyga nepaprastai įdomus, labai gyvas sovietinės kartos talentingo menininko portretas. Kaip žinote, žodžiai "talentas" ir "gerumas" ar pan. ne visada sugyvena drauge. Žalakevičiaus atveju tai buvo ypač ryšku - jis pykdė visus ir ant jo pyko visi: valdžia(-ios), kolegos, draugai, moterys. L. Tapinas daro froidišką išvadą - iš dalies dėl to kalta V. Žalakevičiaus motina, visą laiką išlaikiusi milžinišką įtaką vienturčiam sūnui. Bet kas man labiausiai įstrigo - tai L. Tapino sugebėjimas sukurti tokią atmosferą, kad knygą sunku skaityti ne dėl teksto sklandumo problemų (jų nėra ir negali būti), bet dėl to, kad pavargsti nuo asmenybės. Pavargsti nuo "Žalos". Seniai man taip buvo nutikę skaitant biografijas, bet šita įsibrovė ir į sapnus, tokie ryškūs įspūdžiai. Ir dar vienas dalykas - ją perskaitęs labai ryškiai supratau: visi tie "jaunieji intelektualai", kurie negyveno sovietiniais laikais, neturi jokios teisės smerkti tuos menininkus kaip sovietinio režimo kolaborantus. Tai turi teisę nebent tie, kurie sėdėjo lageriuose ar kalėjimuose (pvz., A. Miškinis) ir kurie rinkosi nekompromisinį gyvenimą. Bet tie, kurie kas yra sovietinis režimas žino tik iš pasakojimų ar labai jaunų dienų - tikrai to daryti neturėtų. O knygą tą režimo atmosferą, jo sienas, kasdienybę ir tai, kaip jis gniuždė žmones ir vertė juos šizofrenikais, perduoda puikiai, gal net genialiai.
Man nepaprastai įstrigo paskutiniuose puslapiuose kažkokio tikriausiai žinomo kultūros veikėjo paviešinta replika: "Jeigu tai bus dar viena adoracija, aš pranešiu..." (ar "imsiuosi žygių" - neturiu po ranka knygos, dėl citatos tikslumo negarantuoju), kuri parodo, kad nė velnio iš to sovietinio "pranešimų" paveldo neišsivaduota, kad įvairios "Damy v čiornom" vis dar geidaujamos ir tragedija, kai jų nėra. Beje, knyga nėra adoracija. Tai - nuosekli, nuoširdi ir, sakyčiau, objektyvi gyvenimo studija. Nors autorius, man rodos, V. Žalakevičiui ir simpatizuoja ar bent jau atkakliai bando jį suprasti.
Na, ir pabaigai dar viena mintis, berods - Skirmanto Valiulio (vėlgi dėl citatos tikslumo negarantuoju). Kur tie V. Žalakevičiaus ir kitų "sovietinės kartos" režisierių kritikų darbai, kur tie filmai ir knygos į stalčių... ?
P.S. Ar žinote, kad V.Žalakevičiaus filmai, tas mūsų daugelio nemylimas, nuobodus lietuviškas kinas, skynė apdovanojimus ne tik sovietinėje erdvėje? Man beveik buvo naujiena...
P.P.S. O, radau visą skyrių apie "Niekas nenorėjo mirti"! |
|
|
| Andrej Belianin - Caro žirnio slaptoji tarnyba (Bonus animus, 2008) |
[Mar. 14th, 2009|10:27 am] |
Viršelis, anotacija - http://skaityta.lt/edition/get/1062
Sako, A.B. šiuo metu vienas iš populiariausių Rusijos fantastų. Tebūnie. Ši knygelė - humoristinė, apie tai, kaip jaunesnysis milicijos leitenantas iš Maskvos pateko tiesiai į pasakinę Rusią - Lukoškino miestą ir ten tapo paieškos vaivada. Siužetas tikrai nepritrenkiantis, juolab - panašiai gi buvo ir su "Rusios sala". Pati knygelė "Caro žirnio slaptoji tarnyba" (kodėl slaptoji žino gal tik vertėjas, juk rusiškai - sysk) irgi nepritrenkianti, bet skaitoma gana maloniai, tiesa, humoro ten... yra, bet jis beveik ištisai pastatytas ant Rusijos realybės (kriminalinių serialų), bylinų, pasakų ir panašių dalykų žinojimo. Na, vietomis juokinga, vietomis aišku, kad supras tik mano ir gal dar truputį jaunėlesnė karta, laikui užmušti tinka. Tiesa, įsibėgėja sunkiai, bet į pabaigą jau visai gerai. Bet iki Asprino ar Pratchetto toli kaip iki Kentauro Proksimos. |
|
|
| Keturios knygos |
[Mar. 1st, 2009|10:42 pm] |
Cormac McCarthy "Kelias". Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. Iš amerikiečių (!) kalbos vertė Violeta Tauragienė.
Knyga, gavusi "Pulitzerį", labai išdainuota, labai apkalbėta, ir iš principo to verta. Offca rašė tiesą, tai stiprus, gana sukrečiantis ir įsigyvenantis kūrinys. Man, kaip senam fantastikos mėgėjui, užkliuvo tik viena (kaip ir M. Atwood "Oriksėje ir griežlyje"): kiek tikslus post-apokaliptinis scenarijus (nes, man rodos, kaip dažnai būna "literatūriniame" kūrinyje, kuriame paviršutiniškai žvelgiama į svarbų fantastinį elementą, pastarasis nepakankamai apgalvojamas ir todėl krenta viso teksto įspūdis), jau nekalbant apie tas vietas, kad ėjo nėščia moteris, o paskui ji su vyrais ant lauželio skrudina savo kūdikį. Bet kas, skaitęs didžiųjų badų istorijas, suprastų, kad greičiausiai kūdikis gimė negyvas ir tada scena įgauna visai kitą prasmę, nei galbūt siekė rašytojas. Beje, "Kelias" jau ekranizacijos konvejeryje, o pagrindinį vaidmenį ima Aragornas! Taip taip, Viggo Mortensenas. Nors neįsivaizduoju, ar pavyks šį atmosferinį - filosofinį kūrinį perkelti į ekraną nesubanalinus iki eilinio trilerio apie kanibalus. Pamatysim.
Viktor E. Frankl. Žmogus ieško prasmės. Katalikų pasaulis, 2008
Ar įmanoma rasti prasmę gyventi koncentracijos stovykloje, tokioje kaip Aušvicas? Memuarai, parašyti per psichologinį - psichoterapinį pjūvį. Nežinau, ar jie mane išgelbėtų atsidūrusį konclageryje, bet paskaityti visai verta. Tiesa, "Logoterapijos santraukos" dar neperskaičiau.
Kristina Sabaliauskaitė "Silva Rerum", Baltos lankos, 2009.
Pirmas įspūdis nenublėso - puiki, skani, sodri knyga. Dieve duok lietuvių literatūrai daugiau tokių kūrinių, sakyčiau, reikėtų organizuoti kuo skubiau vertimą ir leidimą užsienio kalbomis, kol nepradėjo leisti patys žinote ko. Kaip supratau iš skaičiusių atsiliepimų, kai kam ji pasirodė per daug paprasta ir negili (vos ne "meilės romanas"). O man kaip tik patiko, kad joje gelmės ir neįkyrios filosofijos lygiai tiek, kiek reikia kokybiškam malonumui. Be to, knyga pasižymi dar įdomia savybe - ji netinka skaityti po mažus gabaliukus, ji yra vieno (ar poros) prisėdimų kūrinys, mat tekstas - tarsi greitėjantis traukinys, kuo daugiau skaitai, tuo daugiau norisi, bet prisėdus iš naujo, vėl truputį reikia laiko įsivažiuoti. Pabaiga palikta atvira tęsiniui, lauksiu.
Lois McMaster Bujold "Forų žaidimai", AST, Maskva, 2000
Knyga, išlošta iš gedas per kažkokias lažybas. Labai smagi atseit kovinė (nors labiau čia visgi detektyvas) fantastika, kurioje drąsiai planetas galėtų pakeisti valstybės, kosmosą - vandenynas, o kosminius laivus - dreadnoutai ir kreiseriai ir viskas persikelti į XX a. pradžią - vidurį. Siužetas nuo to nenukentėtų, intrigų lygis - irgi. Skaityti smagu, bet kartais autorė persistengia berezgdama siužetą ir kas trys puslapiai herojų laikydama ant prapulties/išsigelbėjimo ribos. Čia tokia truputį juokinga pirmos šio ciklo knygos apžvalga. Gera pramoga ir kartą per metus smagu tokią suvalgyti. |
|
|
| Kristina Sabaliauskaitė. Silva Rerum - nenutrūkstamas įspūdis |
[Feb. 22nd, 2009|10:53 pm] |
Ne, dar nepabaigiau skaityti, bet jau norisi ir rašyti, ir kalbėti, ir stebėtis, ir pamokslauti. Stebėtis - kad literatūros debiutas toks nepriekaištingas, toks nugludintas, toks tvirtas ir be kompromisų. Kalbėti - nes apie šią knygą privaloma kalbėti, kad ji, neduok Die, netaptų komercine įgriuva, nes manau, kad būtent toks kūrinys galėtų atrišti užsienio leidyklas, ir čia Ivanauskaitės premija labai vietoje, ir visi kiti vertinimai - taip pat. Pamokslauti - nes tai yra knyga pamokslas, kaip galima pasakoti patraukliai, gausiai, vaizdžiai, jautriai ir gana netikėtai, kai jau atrodo nuspėsi siužetą ir perprasi veikėją. Ir - aš turbūt pirmą kartą lietuvių kūryboje skaitau erotines scenas, kurios mane iš tiesų pakylėja (ir kažkodėl čia prisimena Fowleso "Magas"). Ir čia Sabaliauskaitė jau duoda į dūdą ir šlykštukams Parulskiui/Gaveliui, pro girtumo ūką žvelgusiam, bet nenusipiginusiam Kunčinui, ir, mano manymu, persistengiančiai Ivanauskaitei, o ką jau kalbėti apie visą smulkmę, ar egzaltuotus jaunuosius "tarptautinių bestselerių" autorius, kurių vardų neminėsime. Ne, stebėtinai SULTINGA knyga. Liko 1/4, norisi net pristabdyti, kad nepasibaigtų per greitai.
P.S. Ne, niekaip tuose idiotiškuose "Stiliaus" vedamuose negalėjau nujausti tokio kūrybos šėlsmo, niekaip. |
|
|
| Rimvydas Stankevičius - Laužiu antspaudą |
[Oct. 20th, 2008|10:53 am] |
„Gal dabar tau juokinga, kad numirei lyg vadovėlinis Hektoras,
Tavo kūną nutąsė achajai po visų senamiestį –
Įspūdingas gynimas. Dabar jau esi nusipelnęs mirties mokslų daktaras,
Bet kažko ten nėra neišsinešta, palikta, pamesta –„
(„Replika iš auditorijos“)
Nors apie poeziją rašyti ir nemoku, bet parašiau truputį apie R. Stankevičiaus poezijos rinkinį "Laužiu antspaudą". Tikrai verta dėmesio knyga. |
|
|
| Alfonsas Eidintas "Erelio sparnų dvelksmas" - įspūdis pilnas |
[Aug. 26th, 2008|11:35 pm] |
Jeigu kas nors manėte, jog “Ieškok Maskvos sfinkso” yra trumpalaikis istoriko bei diplomato Alfonso Eidinto nukrypimas į beletristiką – suklydote.
Antrojo istorinio romano pasirodymas rodo, kad šiam žmogui tikriausiai nusibodo skleisti savo gausias istorines žinias vien tik profesionalų ir besidominčiųjų rate. Skaitytojas, nors kandesnė, bet svarbiausia – platesnė auditorija.
Pradėsiu nuo pagyrų: “Erelio sparnų dvelksmas” – tai įrodymas, kad rašyti grožinę literatūrą galima išmokti rašant. Šįsyk autorius jau pačioje pradžioje, lyg ir išsiimdamas išankstinę indulgenciją, duoda suprasti, kad tai vėl bus “dokumentuotos situacijų vizijos”. Tokio momento labai trūko “Ieškok Maskvos sfinkso” pradžioje – kai nežinojai, ko tikėtis. Ir vis dėlto, jeigu pirmasis romanas buvo pirmiausia ir labiausiai istorija, tai antrajame vis daugiau atsiranda žmogaus istorijoje. Būtent to, kas istorinę publicistiką daro istorine beletristika.
Skaityti toliau skaityta.lt |
|
|
| Knygos, koncepcijos |
[May. 16th, 2008|01:48 pm] |
Nuostabus tekstas! Offca apie Raganių.
Tikiuosi, įkels ir į skaityta.lt?
Beje, mano "Greito vartojimo santuoka" pateko į spausdintinį bernardinai.lt variantą - Kelionė Nr.2.
Permečiau akimis tą "Šeimos koncepciją", kurią greičiausiai priims. Seimo nutarimas, tezių ir lozungų rinkinys, šakės ant vandens, priešrinkiminis burbulas. Tad nesijaudinkite dėl pavainikių, kaip ir su aibe kitų "koncepcijų", taip ir šita vargiai bus įgyvendinta.
Štai, pažiūrėkit patys:
5. Koncepcijos įgyvendinimas
5.1. Šeimos politikos koordinavimas. Siekiant užtikrinti šeimos politikos nuoseklumą, konceptualumą ir ilgalaikiškumą bei veiksmų vientisumą ir koordinavimą, įsteigiama šeimos politiką kurianti ir įgyvendinanti institucija (pvz., pertvarkant Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo bei kt. ministerijas, įkuriama Šeimos ir vaiko reikalų ministerija). Seime įkuriamas Šeimos ir vaiko reikalų komitetas. 5.2. Šeimos tyrimų ir stebėsenos srityje. Sukuriama šeimos vertinimo ir stebėsenos kriterijų bei rodiklių sistema, kuri naudojama nuolatiniam šeimos būklės analizavimui, siekiant matyti šeimos gyvenimo kokybės bei demografinių duomenų kitimo dinamiką, ir pagrįstiems bei patikimiems tyrimams atlikti. 5.3. Socialinių paslaugų srityje. Sukuriamas būtinų socialinių paslaugų infrastruktūros tinklas, apimantis socialinių darbuotojų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo sistemą. Teikiamos paslaugos plėtojant, kuriant, perorganizuojant ir gerinant tiek prevencinių, tiek terapinių paslaugų šeimai kokybę. 5.4. Švietimo srityje. Sukuriama priemonių brandžiai asmenybei ugdyti sistema. 5.5. Planuojant žmogiškuosius išteklius. Analizuojamas šeimos specialistų poreikis, kompetencijos lygis ir rengimas, kvalifikacijos kėlimas. Aukštosios mokyklos įtraukiamos į naujų programų šeimos specialistams rengti kūrimą. 5.6. Planuojant ir skirstant finansinius išteklius. Skirstant valstybės išteklius, finansuojant šeimos gerovę plėtojančias programas, tolygiai atsižvelgiama į šeimos funkcijų realizavimo materialinį pagrindimą ir visų į visavertį šeimos funkcijų vykdymą įtraukiamų struktūrų skatinimą. 5.7. Visuomenės informavimo srityje. Žiniasklaida skatinama propaguoti šeimos vertybių svarbą, aktyvinti visuomenę už šeimos instituto stiprinimą. 5.8. Šeimos politikos teisinis reglamentavimas. Seimas ir Vyriausybė, rengdami teisės aktus šeimos politikos srityje, atsižvelgia ir derina juos su šios koncepcijos nuostatomis. |
|
|
| Hip-hip hurrah! |
[Feb. 28th, 2008|02:03 pm] |
Pagaliau!
Lietuviškai išleidžiama M. M. Smith "Only Forward" - vadinsis "Tik į priekį" Kodėl ne "Tik pirmyn" - telieka klausti "Eridano" vertėjo, ir iš karto manau, kad jis klysta. Knyga labai smagi, beje, pirmoji mano skaityta angliškai - toks kietas sci-fi trileris su originaliu pasauliu, kapitaliai suręstu veiksmu, idėjomis ir katėmis.
Apžvalgėlė ir keli mano bandymai paversti. |
|
|
| Vagisssssss Beginsas, vagissss! |
[Feb. 20th, 2008|09:51 pm] |
Jaučiuosi intelektualiai apvogtas.
Smarkiai:
Šįsyk tai padarė "Ieva" ir kažkokia Elgė Zubkauskaitė, labai įdomiu būdu perspausdindama vos modifikuotą "Plikosios žmogbeždžionės" apžvalgą. Aišku, ačiū už paminėjimą s počestiami, bet kai esi beveik viso teksto autorius, o tau prirašo tik nugarėlės sakinį... Apmaudu. Taip, ![[info]](http://l-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif) mayushka, aš jautrus. Beje, su skaityta.lt medžiagomis jau ne pirma istorija - kartą "Kauno dienos" žurnalistė taip nukniaukė kitos autorės apžvalgą. Ir nors buvo žadėta kažkuo atsilyginti, špygos sulaukėm.
Truputį:
2006 m. Lietuvos šaulių sąjungos žurnale "Trimitas" be mano žinios perspausdintas mano straipsnis "Kitas naujų karų veidas", kažkada publikuotas bernardinai.lt. Ponai šauliai, bent egzemplioriumi galėjote pasidalinti. Negaila, bet apmaudoka. Taip, mayushka, aš jautrus. |
|
|
| Kam mums priešai, jeigu turime tokių draugų? |
[Feb. 8th, 2008|12:13 pm] |
Truputį nustebau ir prajukau. Mat dairiausi, kaip ten - ar žiniasklaida sureagavo į skaityta.lt gimtadienio pranešimą spaudai, ar ne, ir štai - randu:
"Pirmasis tipas: Priešai. Priešai gali atsirasti dėl noro konkuruoti, dėl noro sunaikinti, dėl noro pasirodyti geresniais, dėl pavydo, dėl neįvertinimo… Tokių buvo ne vienas. Tokių vis dar yra. Labiausiai man patinka J. Žilinskas ir skaityta.lt. Kai rašykuose atsirado knygų dalis, jis netapo rašykų priešu ir nepradėjo visiems rėkauti apie tai. Tiesiog skaityta.lt yra kitokie ir jų veikla kitokia. Smagu, kad yra tokių, kurie nenori kariauti. Deja, tai vienas iš laaaabai nedaugelio pavyzdžių."
Taigi, skaityta.lt lyg ir ne priešas, bet prirašytas prie priešų. Neturiu žalio supratimo, kodėl taip galėjo įvykti ir kodėl rasyk.lt įžiūrėjo konkurenciją, nors čia jie vėliau už mus pasigavo knygų apžvelgimo idėją. Taip, aš du kartus esu atsisakęs su jais bendradarbiauti dėl apžvalgų (t.y. neleidome jų republikuoti rasyk.lt), taip, mes nepaglostėme jų antologijos. Taip, turiu nuomonę apie rasyk.lt, jų vertinimo sistemas bei šūkius: "kultūringa visuomenė - rasyk.lt" arba "kitoks ir kūrybingas", bet nesiruošiu jos dabar smarkiai reikšti, kadangi seniai ten buvau ir sekiau, kas dedasi. (Kiek supratau, jie net vieno autoriaus knygos konkursą padarė ir išleis - valio, pagarba, kaip ir jų "varikliui" - Vidmantui, pusė jo entuziazmo ir žinių man, ir skaityta.lt atrodytų visai kitaip). Bet priešai...
Bet čia aš tikriausiai iš pavydo ;)
|
|
|
| Skaityta.lt - septyneri! |
[Feb. 7th, 2008|10:03 am] |
Neplanavau, kad tiek ištempsim. Tiksliau - iš viso neplanavau kiek tempti, ką tempti, kaip tempti. Ačiū visiems, kurie buvo kartu. O čia - gedas papasakota skaityta.lt istorija, nors ir labai šokinėjama laike :) |
|
|
| Sunkioji artilerija |
[Jan. 29th, 2008|11:08 am] |
 Skaityta.lt šiandien byloja apie pseudoistorinę nesąmonę - kažkokio Pichel opusą Žemaitija - http://skaityta.sandbox.lt/review/get/846 - o byloja, žinoma, mūsų šaunuolis gedas.
Nežinia kodėl, bet ant šio falsifikato užsikabino ir LRT, nors, aišku, pinigai nekvepia. Labai gerai pamenu, kai vienas iš "perleidimo" iniciatorių Egidijus Skarbalius varinėjo Seimo Teisės departamentą, kad jam išaiškintų, kas yra tauta, kodėl žemaičiai nėra tauta ir t.t. Kaip matau - nepadėjo. |
|
|
| SIN CITY: Moteris, dėl kurios žudytum |
[Jan. 18th, 2008|11:23 pm] |
Frankas Milleris – vienas garsiausių „pieštinių pasakojimų“ suaugusiems autorių, o jo „Sin City“ serija yra laikoma kultine – kodėl? Nežinau. Gal dėl to, kad detektyvo žanras nuo pat atsiradimo visada buvo populiarus, o dar kai turime iliustruotą detektyvą noir tikrąja prasme, t.y. – juodai balto piešinio, ir iliustruotą meniškai, o ne kaip nors primityviai – tai yra mažiausiai įdomu. Be to, ir pasakojimų siužetai nėra visiškai beviltiški, kad ir šis: nors nuo pat pavadinimo aišku, kad jis pasakos apie kažkokią femme fatale, tačiau ne viskas yra taip, kaip atrodo iš pradžių: mat iš pradžių mums atrodo, kad Dvaitas prašomas būti kilniuoju riteriu, o pasirodo... Ne, detalių neatskleisiu.
Pagaliau prisiruošiau parašyti apžvalgėlę berods pirmajai "graphic novel" lietuvių kalba. |
|
|
| Kas galėtų paneigti, kad |
[Jan. 10th, 2008|03:39 pm] |
Dar kartą perskaičiau kinas.info recenziją "Auksiniam kompasui". Ir iš frazių:
"Ji pasakoja apie mergaitę Lyrą, vykstančią į Šiaurės Ašigalį. Ten ji turi išgelbėti pagrobtą draugą. Susiduria su paslaptinga organizacija, atliekančia eksperimentus su vaikais."
"Pagrindinė knygos herojė-mergaitė Lyra turi nugalėti angelą uzurpatorių. Išgelbėti savo draugą Rodžerį, kuriam organizacija, panaši į inkviziciją, nori atskirti sielą nuo kūno. Dievas Ph.Pullmano pasaulyje apgailėtinas."
Lietuviškame vertime (ir knygos, ir filmo) - mergaitė yra Laira. Ji vyksta ne į Šiaurės Ašigalį, o tiesiog į Šiaurę. Paslaptinga organizacija, panaši į inkviziciją (?!) yra nė velnio nepanaši į inkviziciją nes atlieka visai kitas funkcijas ir turi ir knygose, ir filme pavadinimą - liet. Maumai (Mažųjų aukų ministerija), angl. Goblets. Apie angelą uzurpatorių nei pirmas filmas, nei pirma knyga, nei jų veikėjai - nekalba. Dievo nei pirmoje knygoje, nei šioje dalyje nesimato iš viso, veikėjai apie jį taip pat nekalba.
Darau prielaidą: Marijus Kulvietis knygos neskaitė ir filmo tikriausiai nežiūrėjo rašydamas recenziją naudojo daug interneto ir mažai savęs ;)
P.S. Vienas principas, kurio, tikiuosi, skaityta.lt visada laikysis - rašysim tik apie knygas, kurias perskaitėme ar bent jau nepajėgėme pabaigti. Atsiprašau, kad jį tenka skelbti tokiame kontekste. |
|
|
| Philip Pullman "Šiaurės pašvaistė" (arba "Auksinis kompasas") |
[Dec. 17th, 2007|07:15 pm] |
 Taip, būtent artėjantis filmas pastūmėjo ir mane perskaityti šią knygą. Pirmos skaitymo dienos 23 val. už langų ėmė vaidentis demonai, be to, buvo apleisti buities reikalai, jeigu jie nepriskiriami res necessitatis kategorijai. Knyga tikrai labai įtraukianti, originali, gotiška ir tikrai paaugliška, o ne vaikiška, aišku, dažnas pagalvos, kad Poteris irgi buvo apie mokslininkus, bet visgi "Šiaurės pašvaistė" buvo anksčiau nei atėjo HP. Tačiau skirtingai nuo HP Pullmanas rašo racionalistinę magišką fantastiką, o ne tiesiog magišką fantastiką. Nors perskaičiau tik pirmą trilogijos knygą, jau matosi, kaip ten bus toliau, ir kodėl internete jau radau knygos "The Philip Pullman's Science", taigi, turėtų būti įdomu. Užkliuvo tik viena - maždaug nuo vidurio pagauni metodą, kaip Pullmanas konstruoja pagrindinius veikėjus ir daug ką gali nuspėti ir, beje, labai nelygiavertis pagrindinių herojų daugiapusiškumas ir šalutinių vienpusiškumas. Beje, ir tas daugiapusiškumas, nors ir didesnis nei įprastinės fantasy, bet taip pat pakankamai sąlygiškas (šiuo klausimu nesutiksiu su Kulikauskiene, žr. žemiau). Garsusis "antikatalikiškumas", "ateizmas", kuriuo taip mojuoja filmo reklamščikai? Nieko ypatingo, jie aiškiai neskaitė tokios knygos kaip "Šimtas religijos mįslių" ;) Nors, pvz., man pasirodė kvaila, kai išgirdau, kad Pullmanas "Šiaurės pašvaistę" rašė kaip kerštą ar bent atsakymą C. S. Lewiso "Narnijos kronikoms". Būta čia dėl ko pliektis... Bene gražiausi knygoje visgi žmonių ir demonų santykiai bei Jorenas Bernisonas. Savo kategorijoje knyga 4/5.
Vienžo, jaučiuosi filmui pasiruošęs ir morališkai nuteikiu save nusivylimui. Ypač jeigu kažkas ten apkarpyta dėl religinės pusės ir Coultier vaidmens.
Taip pat: http://skaityta.sandbox.lt/review/get/690 |
|
|
| Ieškome! |
[Dec. 4th, 2007|05:24 pm] |
Naujoji skaityta.lt, kol kas besitestuojanti adresu http://skaityta.sandbox.lt nepaprastai ieško dizainerio. Mums nereikia jokių labai didelių koncepcijų, užtektų poros eskizų ir kelių patarimų. Atsiliepkit kas nors, gerieji dizaineriai! |
|
|
| skaityta ver.3.0 (beta) |
[Nov. 19th, 2007|10:11 am] |
Ponios ir ponai, panelės ir ponaičiai -
PAGALIAU!
skaityta.lt jau keletą metų balansavusi tarp letargo ir komos, pereina į kitą lygį.
Beta versiją prašome testuoti adresu http://skaityta.sandbox.lt.
Truputį keičiasi koncepcija ir darosi panašu į "knygų portalą", kur galės reikštis kiekvienas (nors apribojimų irgi bus) bet tikėsimės, jog tai - tik į gerą.
Labai ačiū Daliui (blog.sandbox.lt, kuris atsirado tarsi iš niekur, bet ėmė ir padarė), ačiū ir shwarnas, kuris buvo pradėjęs daryti kitą versiją.
Ko mums dabar labai reikia - tai dizainerio, kuris išmano css ir galėtų pridėti savo ranką, kad suteiktų puslapiui kažkokią padoresnę išvaizdą. Keturi, gal tu galėtum?
Laukiu jūsų pasiūlymų. |
|
|
| Pakirstas balandis |
[Oct. 12th, 2007|10:17 am] |
 Ismail Kadare, PAKIRSTAS BALANDIS, Tyto alba
Iš prancūzų kalbos vertė Asta Uosytė
Mes, karta augusi su rusiškais animaciniais filmukais (kitų nebuvo, gal ir gerai) bei dar nemažai ragavusi „tautų draugystės“ žinių apie išdidžius kalniečius, visi turbūt esame girdėję pasakymą „kalnų įstatymas“. Izmailas Kadare, anot nugarėlės, žymiausias albanų rašytojas, šiuo metu gyvenantis Prancūzijoje, būtent ir parašė romaną apie Albanijos Šiaurės Alpių įstatymą – Kanuną. Šimtmečių galia prislėgtas papročių rinkinys nusprendžia kiekvieno kalniečio gyvenimą nuo pirmo klyksmo iki paskutinio atodūsio, jo jėgos nesugebėjo pakirsti nei negandos, nei okupantai (įdomu, ar sugebėjo tai padaryti komunistai – knyga, deja, pasakoja tik apie XX a. tarpukario laikotarpį?) Pašaliečiui Kanunas ir jo galia beveik nematoma, išskyrus... Kai Kanunas pašaukia kraujo kerštui. Nužudė tavo giminaitį, galbūt – svečią, kuris pasibeldė į tavo namus, įžeidė tavo moterį? Viskas išmatuojama krauju, pasveriama kiekviena žaizda, kiekvienas šūvis. Ir klaidžioja po kalnų kelius giakai – kerštautojai, ir slapstosi nuo jų aukos, ir dygsta viena po kitos muranos - kapai, ir keliauja į Orošo pilį „kraujo pinigai“, ir naujai aukai, tik ką buvusiam giakui, atbuvusiam jo nužudyto žmogaus šermenyse, lieka 30 dienų gyvenimo – tiek tęsiasi „šventoji taika“ - besa. Nes dabar vėjyje plaikstosi jo nužudyto žmogaus marškiniai, o gelsvėjantis audinys neabejotinai byloja – aukos siela kankinasi ir šaukiasi keršto!
Šią knygą turbūt tiksliausiai apibūdintų žodis „pažintinė“. Skaitytojas labai tvarkingai pažindinamas su visais požiūriais – savo likimą žinančio, Kanuno pasmerko jaunuolio, smalsuolio rašytojo, net Orošo tvirtovės „kraujo prižiūrėtoju“ Marku Ukaciere (čia atsiranda vietos ir „kraujo pinigų“ ekonomikai!). Taip tapoma truputį realistinė, truputį fatalistinė, truputį socialinė drobė. Nepaneigsiu – labai įdomu, ir vis dėlto... Pažintiniška. Sukonstruota. Knyga gerovės valstybės išpaikintam prancūzui, egzotiška kelionė į Ismailo Kadaro gimtinės paslaptis. Lyg ir turėtų, bet negriebia už širdies. Tačiau gali būti, kad tai – mano širdies problemos.
P.S. Žinote, ką man gerasis bangis pafundijo? Ogi visą Šarpo serialą! Visas 17 serijų! Žlugo mano vakarai...
P.P.S. szhaman'as romantizuoja pistoletą TT, kaip Smeršo didvyriai juo valė Pavilnės miškus 1944. Turbūt ir ne vieną akovcą za odno išvalė (jų ten knibždėte knibždėjo po "Ostra Bramos"), kad netrukdytų su fašistais kariauti . Štai ir nuspręsk apie miensze zlo. |
|
|
| navigation |
| [ |
viewing |
| |
most recent entries |
] |
| [ |
go |
| |
earlier |
] |
| |
|
|
