| Pakirstas balandis |
[Oct. 12th, 2007|10:17 am] |
 Ismail Kadare, PAKIRSTAS BALANDIS, Tyto alba
Iš prancūzų kalbos vertė Asta Uosytė
Mes, karta augusi su rusiškais animaciniais filmukais (kitų nebuvo, gal ir gerai) bei dar nemažai ragavusi „tautų draugystės“ žinių apie išdidžius kalniečius, visi turbūt esame girdėję pasakymą „kalnų įstatymas“. Izmailas Kadare, anot nugarėlės, žymiausias albanų rašytojas, šiuo metu gyvenantis Prancūzijoje, būtent ir parašė romaną apie Albanijos Šiaurės Alpių įstatymą – Kanuną. Šimtmečių galia prislėgtas papročių rinkinys nusprendžia kiekvieno kalniečio gyvenimą nuo pirmo klyksmo iki paskutinio atodūsio, jo jėgos nesugebėjo pakirsti nei negandos, nei okupantai (įdomu, ar sugebėjo tai padaryti komunistai – knyga, deja, pasakoja tik apie XX a. tarpukario laikotarpį?) Pašaliečiui Kanunas ir jo galia beveik nematoma, išskyrus... Kai Kanunas pašaukia kraujo kerštui. Nužudė tavo giminaitį, galbūt – svečią, kuris pasibeldė į tavo namus, įžeidė tavo moterį? Viskas išmatuojama krauju, pasveriama kiekviena žaizda, kiekvienas šūvis. Ir klaidžioja po kalnų kelius giakai – kerštautojai, ir slapstosi nuo jų aukos, ir dygsta viena po kitos muranos - kapai, ir keliauja į Orošo pilį „kraujo pinigai“, ir naujai aukai, tik ką buvusiam giakui, atbuvusiam jo nužudyto žmogaus šermenyse, lieka 30 dienų gyvenimo – tiek tęsiasi „šventoji taika“ - besa. Nes dabar vėjyje plaikstosi jo nužudyto žmogaus marškiniai, o gelsvėjantis audinys neabejotinai byloja – aukos siela kankinasi ir šaukiasi keršto!
Šią knygą turbūt tiksliausiai apibūdintų žodis „pažintinė“. Skaitytojas labai tvarkingai pažindinamas su visais požiūriais – savo likimą žinančio, Kanuno pasmerko jaunuolio, smalsuolio rašytojo, net Orošo tvirtovės „kraujo prižiūrėtoju“ Marku Ukaciere (čia atsiranda vietos ir „kraujo pinigų“ ekonomikai!). Taip tapoma truputį realistinė, truputį fatalistinė, truputį socialinė drobė. Nepaneigsiu – labai įdomu, ir vis dėlto... Pažintiniška. Sukonstruota. Knyga gerovės valstybės išpaikintam prancūzui, egzotiška kelionė į Ismailo Kadaro gimtinės paslaptis. Lyg ir turėtų, bet negriebia už širdies. Tačiau gali būti, kad tai – mano širdies problemos.
P.S. Žinote, ką man gerasis ![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif) bangis pafundijo? Ogi visą Šarpo serialą! Visas 17 serijų! Žlugo mano vakarai...
P.P.S. szhaman'as romantizuoja pistoletą TT, kaip Smeršo didvyriai juo valė Pavilnės miškus 1944. Turbūt ir ne vieną akovcą za odno išvalė (jų ten knibždėte knibždėjo po "Ostra Bramos"), kad netrukdytų su fašistais kariauti . Štai ir nuspręsk apie miensze zlo. |
|
|
Pagaliau manęs neapgavo - "Tyto alba" anotavo šią knygą kaip istorinį romaną, o ne pyyyyypt pyypt pyyyyyypt! "istorinį trilerĮ". Prarijau per du vakarus. Anglija, XVII a. Šalta, niūriu, šlapia, tamsu, puritonai prieš katalikus, valkatas, paleistuves, svetimautojus, tvarka bus, kas po velnių darosi tame mieste?! Ir vienas žmogus, bandantis išlaviruoti visoje maišalynėje, bandantis išsaugoti savo "šviestuvo gaubtą" (žr. Bulgakovą), bet negalintis tam aukoti sąžinės. Siužetas neholivudinis, atmosfera kuriama puikiai, epochos autentika - ne Waltari, bet taip pat pojūčio netrūksta, veikėjų portretai (ypač pagrindinio - Džono Brigo) ryškūs, realistiški, ir, svarbiausia, ten, kur negali būti nieko gero, gero ir nėra. Ne, nuotaikos knyga nepakelia, ir geriau ją skaityti nesulaukus rudens, bet jauti, kad tai - tikra, istoriška ir įtikinama. 
P.S. Ashes to ashes, dust to dust. Mirė Lois Maxwell, ilgametė Bondų Miss Moneypenny. ...but the legend survives. Amžiną atilsį.
Pirmoji - K. Čapeko "Karas su salamandromis". 
Antroji - A. Sapkowskij "Narrenturm" (rus. leidimas - "Bašnia šutov")
apathetic