| Ten |
[Oct. 17th, 2007|09:22 pm] |
Fragmentiškai - įspūdžiai iš vienos valandos pasivaikščiojimo po Lukiškių kalėjimą.
Statyta XX a. pradžioje, pirmieji kaliniai priimti 1904 m. Visos kameros planuotos kaip vienutės, taip pat - trys šventovės: stačiatikių cerkvė, katalikų bažnyčia ir žydų sinagoga. Šiuo metu nei viena iš buvusių šventovių nenaudojama pagal paskirtį: cerkvė - salė koncertams, pareigūnų susitikimams su svečiais ir pan. Katalikų bokštas yra kalėjimo sektoriaus jungiamoji patalpa, bet iki šiol yra išlikęs kunigo balkonas. Sektoriai: kalėjimas, pataisos namai, tardymo izoliatorius (žmonėms, laukiantiems teismo), ūkio sektorius, kuris labiau primena bendrabutį (ten kaliniai dirba ūkio darbus, kurie neišvežami į kitas penitencines įstaigas, pvz., Pravieniškes).
Viskas prasideda nuo kalinių paskirstymo skyriaus, kur yra dvi kameros po 2 m2, kuriose naujai atvykę laikomi 2 val., kol patikrinami jų daiktai, sutvarkomi popieriai. Specialiai prižiūrėtojams iškabinta lenta su kai kurių kalinių charakteristikomis, pvz.: "linkęs nusižudyti", "linkęs užpulti", "linkęs žalotis", "linkęs nusižudyti ir užpulti" ir įvairios kitos kombinacijos.
Tardymo izoliatorius: ~4 m2 kameros su metaliniais gultais. Kameroje būna iki keturių žmonių (sov. laikotarpiu sukišdavo iki 8) Stovi klozetas, metalinis stalas, nedidelis langelis į kiemą. Pusė izoliatoriaus suremontuota, kita pusė - sutrupėjusios sienos, kabantys laidai, vaizdelis - šiurpus.
Kalėjimas (mačiau nuteistų iki gyvos galvos kameras, jų dabar kali ~78): ta pati 4m2 kamera, paprastai - vienutė, bet gali gyventi ir 2 žmonės. DVD grotuvas, magelis, TV, knygų lentyna (repertuaras įvairiausias: nuo kriminalkės iki fantastikos bei dvasinių knygų). Šeimos, vaikų nuotraukos. Kaliniai turi teisę dirbti, už darbą jiems mokamas nedidelis atlyginimas, už kurį vieną kartą per savaitę gali apsipirkti kalėjimo parduotuvėje. Darbai - daugiausia medžio, daro medinius žaislus, lesyklėles, laivų modelius, eksportuojama į Nyderlandus, Vokietiją. Jeigu kalinys dirbti negali, jis gauna nedidelę pašalpą, o jeigu dirbti atsisako - negauna nieko. Turi teisę į 1 pasivaikščiojimą (1 valandos) per dieną kalėjimo kiemelyje.
Pataisos namų sektoriuje (ten nenuvedė) tik girdėjosi gana gyvuliški šūksniai, siekiant atkreipti studenčių dėmesį. Tame sektoriuje taip pat yra nepilnamečių ir moterų sekcijos.
Koplyčia - formaliai joje kalėjimo administracijos teisės negalioja, prižiūrėtojai tik pristato ten kalinius. Turi teisę lankytis ne tik katalikų kunigai, bet ir kitų konfesijų atstovai.
Įsiminė psichologo žodžiai: "laisvėje konsultuodavau iš kalėjimo paleistus asmenis. Dažnai jie būdavo sutrikę, girti, nekalbūs. O čia į konsultacijas ateina blaivūs ir labai norintys išsikalbėti".
Beje, viename vokiečių tyrime dėl kalėjimo įtakos asmens psichinei būklei, buvo padaryta išvada, kad 5 metai laisvės atėmimo suardo bet kokią galimybę žmogui vėliau vėl grįžti į visuomenę. Pabrėžiu - Vokietijoje.
Ir vis dėlto, labai keista, kad tardymo izoliatoriuje sąlygos blogesnės negu kalėjime. Niekaip nesuprantu, kodėl taip yra nutikę. Beje, lydėjęs prižiūrėtojas prisipažino, kad meldėsi, jog teismas nesuimtų Uspaskiaus. Ne dėl to, kad jį dievintų - tik dėl to, kad nežinia, kur jį reiktų dėti ir kokį galvasopį jis sukeltų. |
|
|
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
maumaz's journal
Turbūt pirmą kartą gyvenime į gana paprastą buitinį prietaisą investavome beveik 2 tūkst. litų. O ką daryti? Šiandien G. Nausėda jau sakė, kad reali infliacija yra ne 7, o 15 proc., o aš save vis dar priskiriu šeimai su vidutinėmis pajamomis, vadinasi, pinigai prapuls, ilgalaikiams investiciniams projektams tinkamų lėšų nėra, tai reikia bent jau ką nors tokio... Na, tokio.
Day 4-5: Cruise and assault
