| |
[Feb. 24th, 2008|05:12 pm] |
Na, prasirovėm ir mes į mugę. Įspūdžiai? Smagu - kol žmonių neužplūdo, per tą laiką bent jau spėjome padaryti "žvalgybą". Jau visais kanalais buvo skambijama, kad vėl esmi pakabintas Tyto albos stende - ir akurat, toje pačioje vietoje tarp mus palikusių klasikų - Jurgos Ivanauskaitės ir Ričardo Gavelio. Tiesa, mano knygos nebėra - baigėsi. Visada sutrinku bendraudamas su "savo" leidėja - bet čia amžina bėda, kad nemoku atsakinėti į "padkolus", o ji, panašu, kitokio bendravimo neišpažįsta. Todėl bėgam toliau. "Kitos knygos" vilioja "Opričniko diena", bet tikiuosi ją gauti kitais šaltiniais. Užtat nupigo "Kelionė į Baba Dagą" (lenkų žurnalisto kronikos iš įvairių Europos užkampių. Būtent užkampių). "Istorijos" stovi senoje vietoje - maloniai pagiriame leidėjus, sutariame, kad "Verslo klasė" ir "Istorijos" - du vieninteliai normalūs žurnalai Lietuvoje (paskui tą patį pasakome ir Vytarui Radzevičiui, bei Algimantui Čekuoliui, kuris iš pradžių nori įtikinti, kad "Istorijos" - VIENINTELIS geras žurnalas Lietuvoje!. Prie "Žaros" stendo sutinku Salemoną Paltanavičių - tik ką išleido naują knygą vaikams "Leopardas Leonardas", be to, labai sudomina knygutė "Gerai, bet nelabai" (lietuvių liaudies melų ir formulinės (?!) pasakos". Pro šalį prabėga "Gimtojo žodžio" direktorius Algis Paulauskas - pakviečia būtinai užsukti prie jų stendo, bet mums dar rūpi "Garnelis" - mat neturime savo "Mažųjų laisvūnų", o kaip galima jų neturėti? Pakeliui dar užmatau knygą apie Biblijos akmenis - Marytės Kuodytės "Stebuklingi akmenys". Ne, ji ne apie stebuklus, ir man labai patiko interviu su ja per radiją, kurią, pamenu, klausiau, kai vieną kartą keliavau į Kirtimus aiškintis, kas gi vėl mano << nutiko? Sutinku Kęstutį Urbą (bene žinomiausias vaikų literatūros specialistas) - jis pasisveikina ir maloniai atsiprašo, kad jau pusę metų (ne, beveik metus) neatsako į mano laišką, bet visa tai padaro dabar žodžiu. Pasiteirauja, kaip ten su kūryba - mykiu nei šį, nei tą, ne, "Gugio" kol kas netęsiu. Jis man vis tiek siūlo rašyti, pasvarstome apie "Šiaurės pašvaistės" (ne)sėkmės fenomeną anksčiau ir dabar, t.t. Nusiaubiame "Lututės" stendą (visokių ten žvėrelių, žurnalėlių ir t.t.), šiaip ne taip išsisukame iš "Gimtojo žodžio" tik su naująja Gintarės Adomaitytės "Karusele" (ir dar su CD - tai bus džiaugsmo vaikams, kad tik vilkų nebūtų...), o žmonių vis gausėja, gausėja. Štai ir "Bonus animus" - N. Gaimano "Karolainą" gaunu už ačiū, tiksliau - už skaityta.lt, kas yra visai smagu. Greitai nubėgame į kitą salę, kur ir haiku, ir pažįstami (pvz., Elija Šaltytė, rodos, dingusi kaip į vandenį)
Pradedame "skutamąjį pirkimą" - t.y. einame dar kartą nusižiūrėtų knygų. Be minėtų nučiumpu Vandos Juknaitės "Tariamas iš tamsos", kaip seniems lor ligoniams - "Kvėpavimo kompasas", Ramunė labai užsinori Petro Zalansko tautosakos ir atsiminimų rinktinės "Čiulba ulba sakalas" (sako, kažkoks nuostabus Dzūkijos keistuolis), iš "Garnelio" dar atimame "Klanų kariai į tyrus" (apie katinus kaip indėnus), kol Ramunė abejoja, ar reikia R. Gavelio "Tylos angelo", paimame ir jį. Mamai nuperku "Metai su Pauliumi", kaip bonusą gaunu Vytauto Kubiliaus knygą apie A. Mickevičių Vilniuje. Rusnė neįleis namo, jeigu nebus knygučių su lipdukais, o dar ir draugams reikia prigriebti. Ir kai piniginė parodo -350 suprantu, kad labai metas sustoti.
Nedalyvavome jokiuose renginiuose, tik girdėjome kažką nuo scenos porijantį Svarą. Taip ir neradome "Geltonų plytų kelio" DVD bei nenusipirkau S. Mikolaičio "Nieko nepasakyta". Kitais metais gal jau bus galima ir Rusnę atsivesti, sekmadienį, nuo pat atidarymo. Nes kai tas turgus užsipildo... Beje, "Alma litteros" išsikėtojimas jau net nuteikia kažkaip nemaloniai. O šiaip - mugė kaip mugė, norint ją jausti, reikia joje gyventi, norint joje gyventi - reikia laiko. Tad palinkėsiu jums visiems laiko knygoms ir baigsiu šį (ne)reportažą. Dabar dar tik perskaityti viską, ką susipirkome... |
|
|
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
maumaz's journal
Turbūt pirmą kartą gyvenime į gana paprastą buitinį prietaisą investavome beveik 2 tūkst. litų. O ką daryti? Šiandien G. Nausėda jau sakė, kad reali infliacija yra ne 7, o 15 proc., o aš save vis dar priskiriu šeimai su vidutinėmis pajamomis, vadinasi, pinigai prapuls, ilgalaikiams investiciniams projektams tinkamų lėšų nėra, tai reikia bent jau ką nors tokio... Na, tokio.
