| Kas, kur, apie ką? |
[Feb. 22nd, 2009|10:35 am] |
| [ | Tags | | | aplink vieni, auto, blogis, buitis, citroen, filmai, gugis, istorija, it, kasdienybė, kelionės, kiaulystė, kinas, knygos, ligos, mačiaugirdėjau, muzika, nutikimai, patirtys, pokštai, politika, radijas, rašinėjimai, skaityta.lt, svarstymai, teisė, tv, vaizdeliai, verslo klasė, visuomenė, šventės, žinios | ] |
Čia gyvena keistas padaras, kuris rašo beveik apie viską: save, kitus, kirvius, siurblius, namus, laukus, miškus, kt. O kad būtų patogiau skaityti tokias gyvenimo ir minčių kronikas, ši žinutė - klasifikacinė.
Tęstinis sumanymas (beletristika): KGB vaikai (Pratęsta 2008 05 03)
Ilgesni rimtesni(?) tekstai: maumaz@versloklasė (Papildyta 2008 05 12)
( Keletas paaiškinimų ) |
|
|
| Amerikiečių teisės profesoriaus mintys |
[Apr. 30th, 2008|10:21 am] |
Perskaitęs šį įrašą aš keletą dienų neatsikračiau jo mintimis.
Harvard Law Professor Bill Stuntz
My cancer has been promoted: I’m officially in stage 4. My doctors have found two cancerous nodules—a euphemism for “small tumors”—one on each of my lungs. I started chemo this week….
I don’t have any previous experience with this sort of thing, but judging from what I hear and read, I’m supposed to be asking why all this is happening, and why it’s happening to me. Honestly, those questions are about the farthest thing from my mind.
Partly, that’s because they aren’t hard questions. Why does our world have gravity? Why does the sun rise in the East? There are technical answers, but the metaphysical answer is simple: that’s how reality works. So too here. Only in the richest parts of the rich world of the twenty-first century could anyone entertain the thought that we should expect long, pain-free lives. Suffering and premature death (an odd phrase: what does it mean to call death “premature”?) are constant presences in the lives of most of the peoples of the Earth, and were routine parts of life for generations of our predecessors in this country—as they still are today, for those with their eyes open. Stage 4 cancers happen to middle-aged men and women, seemingly out of the blue, because that’s how reality works.
As for why this is happening to me in particular, the implicit point of the question is an argument: I deserve better than this. There are two responses. First, I don’t—I have no greater moral claim to be free from unwanted pain and loss than anyone else. Plenty of people more virtuous than I am suffer worse than I have, and some who don’t seem virtuous at all skate through life with surprising ease. Welcome to the world. Once again, it seems to me that this claim arises from the incredibly unusual experience of a small class of wealthy professionals in the wealthiest parts of the world today. We think we live in a world governed by merit and moral desert. It isn’t so. Luck, fortune, fate, providence—call it what you will, but whatever your preferred label, it has far more to do with the successes of the successful than what any of us deserves. Aristocracies of the past awarded wealth and position based on the accident of birth. Today’s meritocracies award wealth and position based on the accident of being in the right place at the right time. The difference is smaller than we tend to think. Once you understand that, it’s hard to maintain a sense of grievance in the face of even the ugliest medical news. I’ve won more than my share of life’s lotteries. It would seem churlish to rail at the unfairness of losing this one—if indeed I do lose it: which I may not.
The second response is simpler; it comes from the movie “Unforgiven.” Gene Hackman is dying, and says to Clint Eastwood: “I don’t deserve this. To die like this. I was building a house.” Eastwood responds: “Deserve’s got nothing to do with it.”
That gets it right, I think. It’s a messed-up world, upside-down as often as it’s rightside up. Bad things happen; future plans (that house Hackman was building) come to naught. Deserve’s got nothing to do with it. |
|
|
| Refliuksas ir kaip jį tramdyti |
[Apr. 22nd, 2008|11:56 am] |
Kol kas visai geri įspūdžiai apie Baltupių šeimos medicinos centrą. Šiandien patekau pas echoskopuotoją, kuris daug ir noriai papasakojo apie refliuksą ir ką daryti, kad jis būtų lengvesnis. Kalbantys ir aiškinantys gydytojai šiais laikais - retenybė. Pagalvojau - gal ir kitiems įdomu:
1. Valgyti ne daug ir dažnai - taip ir darau. Nevalgyti rūkyto, aštraus, daug miltinių, pieno, negerti kavos (rauginti produktai - galimi, bet reikėtų liesesnius). Man buvo naujiena, kad dabartiniai "rūkyti" produktai iš tiesų yra chemiškai apdoroti su "dūmo kvapu", bet neturi nieko bendro su rūkymu. Fain :(
2. Nerūkyti - net nebandęs. Jeigu vartoti - tik stiprų alkoholį. Vynas ir alus netinka (hmm... čia jau prieštaravimas kitiems gydytojams, kurie sakė, kad raudonas vynas - galimas). Negerti gazuotų gėrimų.
3. Pavalgius pusantros valandos a) nemiegoti b) nedaryti jokių darbų susilenkus - šitą reiktų įsiminti. Bus geras pasiteisinimas paskaityti knygas išsidrėbus.
4. Lovos galvūgalis turi būti 20 laipsnių kampu aukštesnis. Variantai: pirkti specialią lovą (čiužinį) arba pasikelti visą lovą namudinėmis priemonėmis (matyt, taip ir reiks daryti). Pagalvės reikalo neišsprendžia (blogai :()
5. Be to - nesinervinti ir nekiloti labai sunkių daiktų, nors išvarža jau yra ir šitie nurodymai - visam gyvenimui.
A, dar sakė 2 kartus per savaitę valgyti jūros produktus. Bet čia jau ne dėl refliukso. |
|
|
| Mozaika |
[Mar. 12th, 2008|10:20 am] |
Leonardas Cohenas, 73 metų muzikos ir poezijos legenda, pavasarį - vasarą išvyksta į turą! Iš paskelbtų koncertų kol kas arčiausiai - Švedija ir Danija, na, gal Vokietija. Turėtų būti paskelbtos ir tolimesnės datos, gal gi atvyks iki Lenkijos - juk jis ten beveik dievinamas. Tad - nebežinia, laukti, nelaukti, kiek laukti. Neabejotinai paskutinis šansas pamatyti gyvai, reikia žūtbūt!
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif) ibicus_lj užsuko diskusiją apie globalinį atšilimą. Viena atšaka nusivystė įdomia dalykiška linkme, verta pasiskaitinėti.
Pavasarinė krizė aštrėja... Negi vėl metai prastos savijautos ant nosies?
|
|
|
| Laimingų Naujų-ų-ų-ų-ų! |
[Dec. 31st, 2007|01:32 pm] |
Kaip geriausia sutikti Naujuosius? Žinoma, gulint lovoje. Kadangi darbo dienos nepritaikytos ligoms, tai sirgti reikia per laisvadienius, ypač kai per NM net kelios laisvos dienos! Gerai, kad susirgau vakar, tai šiandien jau sveiksiu. Žiūrėk, kai reikės į darbą vėl viskas bus gerai.
Beje, smagaus visiems sutikimo. Nepadauginkit, o padauginę - nesiskųskit! |
|
|
| die, bitch |
[Dec. 20th, 2007|01:44 pm] |
Ha ha ha!
Prakiuro radiatorius!
Ho ho ho!
Ne, jūs tik pagalvokite - taip ėmė ir prakiuro! Ha ha!
Taip pliurrrr ir prakiuro!
Ha ha!
O dabar laša - kapt kapt!
Ha ha! Susidaro balutė - tokia visai nedidukė balutė. Žalia, bet neekologiška. Ha-ha!
Užsisakiau naują. Bus antrą sausio savaitę. Ha ha! O iki tol - važinėsiu ir sisiosiu. Žaliai, bet neekologiškai.
Ir dar nugarą susuko!
Gyvenk ir žvenk! |
|
|
| tmp |
[Dec. 14th, 2007|09:33 am] |
Darbe pastatė naują kompą. 19'' nežinau, kam man reikia, bet jeigu yra - tebūnie. Tik štai - ėmė piktai elgtis pelė, ratuko spustelėjimas FF iššaukia ne naują tabą, o gražina žingsnį atgal (back). Gal kas susidūrėte, kur tai taisoma?
Kaip gyvenu? Neklauskite, tik palinkėkite sveikatos mano abiems R ir mažiausiam A :( |
|
|
| langue géographique |
[Oct. 1st, 2007|11:44 am] |
Nebeapsikenčiu - na, gal jums yra tekę asmeniškai susidurti su tokiu dalyku kaip "geografinis liežuvis"? Nes nei šeimos gydytojas, nei odontologas nepajėgūs pasakyti ką nors aiškaus - taip, neskauda, taip, gyventi nekliudo, bet nervina, ir, pagaliau... "kažkaip neestetiška". |
|
|
| skundikiškas įrašas |
[Apr. 17th, 2007|02:08 pm] |
Davaj, pasiskųskim:
Skundžiuosi ant "Mambo picos" Gedo pr. - kad panaikino koldūnų ir makaronų pusporcijes, o visos man per didelės, tad surijau didelį Cezario salotų ir ėmė kilti rūgštis. Fe.
O ką jūs šiandien apskųsit? |
|
|
| Ir sveikatėlė sveikata sugrįš kaip rytas po nakties (c) M. Vainilaitis |
[Apr. 1st, 2007|09:36 am] |
Už lango toks gražus oras, o man norisi rašyti apie tai, dėl ko liūdna oi liūdna. Ir ne apie balandžio 1-ąją. Žiūrėjau vakar į savo tėtį - svarstėme, kaip darysime ultralengvus vartus (gi žinote, kad mes - ultralengvų ir ultrapigių konstrukcijų specialistai), kaip visada - kandžiojomės apie vieną ar kitą gyvenimo / tvarkos / vaikų auklėjimo smulkmeną. Mačiau, kaip jis lėtai eina, kaip beveik nesišypso ir niurzga dėl kiekvieno menkniekio. Atrodytų - nieko naujo, bet aš žinau, kad taip yra dėl to, jog jam negera ir sunku. Ir niekaip negaliu suprasti - na, kodėl, kodėl toji prieš porą metų daryta operacija, kuri, anot chirurgo, buvo tokia pavykusi, nepastatė jo vėl ant kojų? Iš kur ta aritmija, kurią daktarai nors ir ramina sutvarkysią, bet štai jau pusė metų, kaip nieko naujo. Negana to - susiplanavo vasarį nuvažiuoti į Tenerifę - neišėjo, paaštrėjo aritmija. Persikėlė į kovo pabaigą - mama atgulė su plaučių uždegimu, šiaip ne taip kelionę perėmė kiti žmonės. Bet jie taip norėjo išvažiuoti - ir lyg užburta.
Ir - svarbiausia - užuot kiekvienas iš jų sirgę savo ligomis, jie dar ir perserga vienas kito ligas. Ne fiziologiškai, žinoma, bet psichologiškai. Mama nervinasi dėl tėčio, tėtis nervinasi dėl mamos. Mama nervinasi, kad nieko negali padaryti, kad neina tėčio pastatyti ant kojų, tėtis nervinasi, kad mama nervinasi. Ir toks uždaras ratas, toks sumautas uždaras ratas.
Gerai, kad bent vienas žmogus man pasakė: "o tu nori gerai jaustis, kai tavo artimiems bloga"? (kalba ėjo apie fizinę savijautą)
Na, o kad nebūtų taip liūdna, vakar mūsų mažoji net tris auksines frazes tarė:
Puikiai jaučia erdvės ir laiko kontinuumų santykį:
- Dainelė labai ilga. Iki parduotuvės.
Bus turbūt speleologė:
- Man labai patinka šitas vamzdis (lendant į tunelį prie Seimo)
Priešistorė: pernai, kai buvo užšalęs upelis, viena iš smagiausių atrakcijų buvo čiuožti didele pralaida - vamzdžiu
Susipažįsta su citroenų subtilybėmis:
- Ta mašina išsipūtė! (t.y. - pasikėlė) |
|
|
| gurmanas, blin |
[Nov. 28th, 2006|02:05 pm] |
Aš visada įtariai žiūrėjau į gurmanybę ir daryti kultą iš maisto man svetima. O dabar iš viso nežinau, kuo reikia maitintis, nes Slovėnijos baigiamasis vakaras buvo ispaniškame restorane, kuriame prinešė daug mažų lėkštelių su viskuo viskuo: viščiukai, kiauliena, veršiena, aštuonkojai, rykliai, vėžiai, etc. Ir reikėjo visko valgyti pro truputį. Ir valgiau. O paskui pasidarė bloga ir išėjau namo. O dabar tas blogumas, kuris taip ir nepraėjo, transformavosi į tokį keistą - įsivaizduokite, porą dienų pykino kažkur ties liežuvio kraštais. Dabar - lūpų kampučiuose, kai po vieno visada mane konsultuojančio kolegos mediko konsultacijų, ėmiau valgyti vien avižų košę ir daug daug gerti. Ryte atsikeli - viskas gerai, įdienojus prasideda tie negerumai. Į košę jau nebenoriu žiūrėti, tada dabar ėdu crispinius duoniukus ir užgeriu mineraliniu. Laukiu, kas bus :-/
P.S. Pikčiausia, kad valgyti tai norisi, ne taip, kaip tiesiog apsinuodijus, kai negali į maistą žiūrėti |
|
|
| atostogos interrupted: system failure |
[Jul. 28th, 2006|08:00 pm] |
Vakar buvo bloga diena: dirbau beveik visą dieną su kompu, ruošiau medžiagą taip vadinama Moot Court skirtą Baltic Summer Academy of International Humanitarian Law (kam įdomu - www.redcross.lt). Vakare spaudimas link 150, atsinaujino nugara, o naktį pirmą kartą žiauriai skaudėjo krūtinę (prie įprastų maudimų beveik įpratęs - kasdienybė vidutiniškai pusę metų per metus). Bet šįsyk buvo kitaip. Kol dar kažką veikiau, buvo nieko. Bet kai atsiguliau ir aplinkui teliko tik tamsa ir tas stiprus maudimas, tai spėjau ir pasipanikuoti (stenokardija / infarktas?), ir pasimedituoti (įkvepiam, lėtai iškvepiam kartu su skausmu), ir net padainuoti mintyse "Što-to xorošoe stalo proishodit' s moem serdcem - v moem slučae kažet'sia što eto - ty". Apie trečią maudimas atsitraukė ir pagaliau užmigau.
Šiandien jau dirbau režimu: pusvalandį dirbu, dvidešimt minučių zylioju. Vakare net nuėjome į parką pamėtyti į krepšį. Prakišau savo -iausiajai 11:7. Taip, ji tokia.
Toliau mėgaujuosi "Magu", vis dažnesnė mintis - Maumai, jeigu neturi kiaušų parašyti kažką taip ir tokio, kam iš viso rašyti? Manote, ji paveiks užkietėjusį grafomaną? Fig.
A, ir dar. Kaip tyčia šalia lovos mėtėsi "Pabėgimas" ir kažkurią dieną pagalvojau (tiksliau - įsisamoninau) - taigi mano -iausioji beveik nuo Skomantų. Kas ten sakė, kad visus kelius renkamės vaikystėje?
Jaunas pražilęs klipata |
|
|
| griebtų |
[Jul. 21st, 2006|02:39 pm] |
Ar verta maudytis vakarais, kai jie tokie vėsoki, o saulė pasislepia? Gal ir verta, tik paskui nepamirškite persimauti bikinių - glaudžių, nes bent jau aš taip įsitaisiau nugaros susukimą. Matyt, užuot toliau užsiiminėjus pseudoglaistymu, teks pabaigti skaityti Vonnegutą. A, ir dar - praėjusios savaites ŠA - staipsnis apie Norbertą Vėlių, kol apie jį - viskas ok, bet kai prasideda jo žmonos ir interviu ėmėjos verksmai dėl jaunimo, man tik norisi pasakyti: "kai pradėsite rūpintis jaunimu, kai jiems kažką pasiūlysite, tuomet ir jaunimui kažkas rūpės".
Išėjau. |
|
|
| solidarnoscz |
[Jun. 21st, 2006|08:16 am] |
Esu geras žmogus (tai visi žinote). Ir empatiškas. Tad pagalvojau - ar tai teisinga, kad vienintelė z_k vargsta sukoliečinta koja? Taigi, vakar lipdamas laiptais žemyn kryptelėjau kojos riešą čiurną, ji triokštelėjo ir... Aš, žinoma, ne tik kitus - ir save myliu, todėl pasitenkinau tokiu traumos variantu, kad vis dar galėčiau vaikščioti. Bent jau kol kas. Sunkiausia lipti laiptais žemyn. Na, o grįžęs namo dar sugebėjau nupjauti žolę, tiesa, teko persiauti batus su gerais vidpadžiais, vakare įkišau į druską, ištryniau arnikos žele. Ryte ypač sudėtinga buvo spaudinėti sankabą, teko labai skaičiuoti greičius ir atstumus. Lipti laiptais aukštyn ne taip blogai. Na, pamatysim. Spėju, kad į Druskininkus važiuoti neteks. Žalotis irgi reikia mokėti :)
Kokia geriausia visų laikų pop grupė? Ogi ABBA! |
|
|
| pagalbos! |
[May. 29th, 2006|08:03 am] |
Neturiu informacinio lapelio, bet gal kas žino, kaip dozuoti sinupreto lašus? |
|
|
| MOKAMOS medicinos ypatybės - 2 |
[May. 11th, 2006|08:42 am] |
Vyrai (čia pirmiausia jums),
jeigu kada nors turėsite bėdų žemiau juostos ir jus nusiųs pas urologą Joną Snukiškį (šiuo metu jis dirba ir Northway medicinos centre), bėkite nuo jo kuo greičiau ir kuo toliau. -265 nuostolis, net nežinau, rašyti Northway administracijai, ar ne, nes kitas specialistas, padaręs normalius tyrimus (pirmasis atliko tik vieną), viską paneigė 500 proc.
Ir pirmiausia aš už tai turiu būti dėkingas savo mieliausiajai, kuri įkalbėjo nepulti gerti vaistų, o pabandyti dar kitą, kieno nors rekomenduotą, gydytoją. |
|
|
| sutrikęs - ne tas žodis |
[May. 10th, 2006|08:07 am] |
| [ | Tags | | | ligos | ] |
| [ | mood |
| | susibiesinęs | ] |
MOKAMOS šundaktarystės? medicinos ypatybės:
- diagnozavo VIENĄ susirgimą
- vaistus paskyrė nuo KITO.
Negražus žodis iš b raidės. |
|
|
| Ar tai - savaitgalis? |
[Apr. 30th, 2006|09:54 am] |
Seniai beturėjau tokį bjaurų persišaldymą - ketvirtą dieną skauda gerklę, kosiu, bet kažkodėl rimtai nesloguoju. Man taip nebūna :-/ Galva sunki, velkuosi it primuštas, o visa kita - gerai :)
( Ir kas gi tokio gero? ) |
|
|
| keista |
[Sep. 27th, 2005|08:28 am] |
Nesusirgau. Įdomu, kas išgelbėjo?
Arbata Gripolis?
Kramtomas vitaminas C?
Erškėtrožių sirupas?
Dabur Chawanprash?
Propodezas?
Hexoraletten?
Melnais Balzam?
Degtinė? (kojų padams trinti)
Kėnių aliejus?
1 aspirino tabletė?
Organizmo vietoje aš irgi sutrikčiau ir nebežinočiau - sirgti ar ne - tiek visko gavus... :) |
|
|
