| apie tikruosius pavadinimus |
[Oct. 14th, 2006|02:34 pm] |
Ok, būkime atviri - Kaunas - visiška įgriuva. Ne, čia ne kokie nors tektoniai poslinkiai, o iš idėjos Kauno Megos "Vagoje" suorganizuoti pristatymą tapo visiška įgriuva. Atsiprašau bangis, kuris, žinoma, nepavedė sunkią minutę, pingwinas, kuris padėjo suorganizuoti levą, bet įgarsinimą, taip pat tų dviejų šaunių vyrų - Tautvilo (baltų kario) ir Samuelio (tamplieriaus), kuriais aš, amžinas naivuolis, tikėjausi ką nors sudominti. Žinote, aš pagaliau imu suprasti, kodėl leidyklos nedaro pristatymų arba daro pristatymus po 10 autorių iš karto. Todėl, kad pristatymai niekam neįdomu. Arba į juos reikėtų sukišti tiek babkių, MANGO, YVŲ ir panašaus š., nes, pasirodo, visa kita žmonių tiesiog nedomina. Ir apskritai - užteks pasaulį vertinti pagal savo modelį, t.y., kad man - viskas įdomu. Daug kam pasirodo niekas neįdomu. Na, įsivaizduokite: jūs einate ir staiga matote - fechtuojasi du kariai su rekonstrukcinėmis uniformomis ir ginkluote. Ką darytumėte? Bent jau aš ateičiau pasižiūrėti, kas čia dedasi. Manote, daug tokių buvo? Dažnas turbūt pamanė "klounai...", tik apsauga susirūpino, ar su administracija suderinta. Knygyno administracija irgi galima sakyti nepadėjo, bet ir netrukdė. Ačiū už tai. Labiausiai ačiū atėjusiems saviems - tikrai ačiū už jūsų sugaištą laiką. Daugiau taip nedarysiu.
Klaipėda - ten bent jau knygynas malonus, administracijai rūpi, kas vyksta, ir erdvė sutvarkyta, ir įgarsinimas yra, tik štai žadėtos aktorės, kuri turėjo vesti "vaikų popietę" - nebuvo. Ir pačių vaikų ne ypač daug, t.y. nedaug. Teko pačiam būti aktoriumi ir bendrautoju. Bet čia "atsišaukiančių" žmonių buvo truputį daugiau, tiesa, visai suįžūlėjau, lindau prie knygyno lankytojų, klausinėjau apie baziliskus, kol galiausiai suradau kavinės darbuotoją, kuri šį bei tą žinojo. Iš savų veidų šįsyk buvo tik tokia_kokia_esu, kuriai ačiū už rožytes, bet galėjo gi išdrįsti ir pamaumoti :) Paskui ilgokai prašnekėjau su "Nieko rimto" vadybininku - labai simpatišku žmogumi, kaip ir šios leidyklos produkcijos apipavidalinimas. Jis pasakė dar vieną įdomų faktą - vaikiška poezija yra iš viso neatsiperkantis leidimas, nors paskui kartu pasidžiaugėme, kad mūsų mažiams ne tik ją skaitome, bet paskui jie mums ją "skaito". Pristatymų metu iš viso buvo nupirktos 6 knygos (4 Kaune, visas turimas "Vagos" kiekis - bet čia 2 nupirko "savi") ir 2 Klaipėdoje. BLK, kuri finansavo šituos mano pokštus 150 Lt, tai grynas nuostolis. Ką gi, bent pamėginta.
Viskas, daugiau jokių pristatymų, jokių mėginimų kažkur kažkaip iššokti. Nebent kokioje jaukioje provincijos bibliotekėlėje, kur yra gal 15, gal 7, o gal 5 skaitantys žmonės. Nes, panašu, tik dėl tokių ir dar dėl savų mielų veidų verta kažką daryti. Over. |
|
|