Aplink akivarus

Paskutinis įrašas

z.justinas@gmail.com — Tue, 17 Jan 2012 16:52:40 GMT

Šis tinklaraštis tikrai nebebus pildomas visiems matomais įrašais
(dėl kitų - matysiu).

Turėjote pastebėti, kad faktiškai tai nutiko anksčiau, nei buvo paskelbtas pranešimas.

Ačiū skaitytojams ir draugams, kurie buvo kartu ilgai ir maloniai. Autorius su pastebėjimais apie save, kitus, ratus, batus, kirvius, malkas, namus, laukus, miškus, politiką, visuomenę, teisę, žmogaus teises ir tuos, kur aplink vieni persikėlė štai čia:

https://plus.google.com/u/0/105862367634975137377/posts

O straipsniai ir rimtesnė medžiaga bus čia: http://akivarai.gugis.lt

Maumaz taria ate.

P.S. It was good but now it's gone (c) Tim Rice

Šraiberis...

z.justinas@gmail.com — Thu, 05 Jan 2012 17:51:31 GMT

Hm, galvojau, kad 2011 visai mažai rašiau į šoną, o pasirodo - dar pusė velnio. Pasidedu sau, kad kai prireiks vėl nereiktų visko ieškoti...

Lakštingalos virš mūsų, arba šokiravimo ribų beieškant // Bernardinai.lt, 2011 10 21

Ar Troja švęstų Trojos arklio įvežimą? // Bernardinai.lt, 2011 10 27

T. Snyderio „Kruvinos žemės“: sužmoginta klaikioji statistika (knygos recenzija) // Bernardinai.lt, 2011 12 05

Kodėl Medininkų žudynes reikėtų kvalifikuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui // delfi.lt, 2001 08 01

Visiems reikia genocido. Bet kodėl? // Verslo klasė, 2011, Nr. 5

Nemirtinų ginklų vilionės // Verslo klasė, 2011, Nr. 3

Pilietybė ant svarstyklių // Verslo klasė, 2011, nr. 7

Turinio išsigandus, formos pasigedus // Verslo klasė, Nr. 11

Žodžiu, aš - ne Užkalnis (Račas), aš dar tik mokausi :}

Santariškės

z.justinas@gmail.com — Wed, 21 Dec 2011 20:37:39 GMT

Pirmą kartą teko su vaiku ten apsilankyti. Gal kai kas iš patirties pravers. Turėjau šeimos gydytojos siuntimą (jeigu neturi ir ne su greitąja - tik būtinoji pagalba ir tik mokamos paslaugos). Tačiau matyt ne visai supratau savo gydytoją, nes nuvaręs į pediatrijos centro priėmimo skyrių (dėmesio, prie jų yra normalios mokamos aikštelės, galima važiuoti artyn) pasakiau, kad mums reikia rentgeno nuotraukos. Tada mane nusiuntė į rentgeną, iš rentgeno persiuntė atgal, tada skyrius nusiuntė mane į kitoje gatvės pusėje esančią vaikų polikliniką, o iš ten mane atsiuntė atgal į pediatrijos centro priėmimo skyrių - tiesa, atsiprašę, kad anie nesuprato, ko aš noriu. Palaksčiau su vaikiu ant rankų per lauką. Taigi, patekom į tiesiog procesinamų eilę. Vienas iš nemaloniausių jausmų - įžengti į tą skyrių ir užuosti žiaurų peregarą. Matyt, kažkokie "tėvai" buvo su juo atsilankę. Tada beveik dvi valandas prasėdėjome laukdami tarp ligoniukų (kaip gerai, kad buvo tapšniukas - tai ir kamuoliuką ridenom, ir paukščiukus iš narvų laisvinom). Bet įdomiausia prasidėjo, kai mus pakvietė į apžiūros kabinetą. Ateina seselė, paprašo pasimatuoti temperatūrą. Dingsta 15 min. Po to vėl pasirodo. Tada kita seselė - ko nors kito, pvz., pulsą pamatuoti. Ir taip ten išbuvome gal valandą, kol pasirodė gydytoja: maloni, vikri, greitai paklausė, apžiūrėjo, padarė nuotrauką, priėmė sprendimus... Bet tas laukimo keistumas prieš tai...

Ir - dabar turbūt svarbiausia žinia kitiems - dėmesio, ligoninių gydytojai tokiais atvejais kai išduoda receptus kompens vaistams jie yra nekompensuojami. O kompensacijos vaikams paprastai didelės, t.y. antibiotikai, kurių mums reikėjo be kompensacijos 55 Lt, su - 5,60 Lt. Faktiškai reikėtų vėl grįžti pas šeimos gydytoją, kuri, aišku, dirbtų tik ryt, o reikalas skubus ir rimtas.

Ir dar -labai naudinga pasidaryti tyrimų fotokopijas ir nešiotis telefone. Gali parodyti daktarams neturėdamas "ligos istorijos".

Beje, TAI prasiskverbė ir į ligonines: "2-a palata norėtų RCB*uko". Uuuuu, net nupurtė, kai išgirdau...

CRB - kraujo testo pavadinimas.

Meistro kronikos

z.justinas@gmail.com — Sat, 26 Nov 2011 20:50:55 GMT

Pamenate, kažkada guodžiausi, kaip man nutiko su akumuliatoriniais gręžtuvais? Mat turėjau vieną - SKILL, jo korpusas perlūžo, kai netyčiom numečiau, pirkau antrą, paprasčiausią Kinpow ir pan. Tai va, Skillą atidaviau taisyti. Ir jį pataisė - maždaug už tą kainą, kuri buvo perkant jį su "nuolaida". Ir dabar turiu du akumuliatorinius gręžtuvus. Kad jūs žinotumėt, kaip tai patogu! Viename - grąžtas, kitame - sukimo galvutė. Darbas ne tai, kad dviem rankomis, bet be to užknisančio nuolatinio kaitaliojimo - įdėk grąžtą, išimk, įdėk sukimo galvą - išimk. Taigi, tikrai nėra to blogo... Kokia proga atsiminiau? Ogi pakilę vėjai kažkaip ėmė barškinti mano pavėsinės stogą, tad teko stogų plokštes prisukti papildomai. Tai vat kai toks oras, tikrai norisi dirbti kuo greičiau.

Ir dar apie darbus. Štai čia žemiau matote itališką šviestuvą, ir dar pakankamai brangų. Kabo jis pas mus jau kokie penkeri metai. Ir kas pora metų aš keikių jį ir jo gamintojus paskutiniais žodžiais. Kaip matote iš nuotraukos, laidas ir laikiklis yra tas pats. Ir tas laidas mėgsta imti ir nutrūkti. Būna labai smagu - paspaudi šviesos mygtuką, garsas pokšt, blykst, išlekia saugikliai, šviestuvas pakimba ant vieno laido. Kodėl jis nudega - nesuprantu, nes toje vietoje, kur nudega nėra jokio kontakto ar sujungimo. Ten tiesiog laidas užsispaudžia tokiu spaustuku, kad atliktų virvės funkciją. Suremontuoti ir pakabinti reikia valandos - nes detalės ir viskas padaryta žiauriai nepatogiai. Ir vienas to nepadarysi - būtinai reikia dviejų žmonių. Taigi, kai pirksite sau šviestuvus, pagalvokite ne tik apie tai, ar jie gražiai atrodys, bet ir apie tai, kokia jų konstrukcija.

P.S. Smagiausias dalykas naujoje "Triumfo arkoje" - Gerulaičio istoriniai komentarai.

Apie pyktį

z.justinas@gmail.com — Wed, 23 Nov 2011 07:26:32 GMT

Manęs neretai klausia - kodėl tu pakenti žmones, kurie tave ir kitus plūsta, kodėl tu jų nesiunti į erotines keliones, kodėl tu apskritai skiri jiems dėmesio?
Atsakymas labai paprastas: pyktis, irzlumas, priekabumas, kad ir kuo tai būtų maskuojama (protas, humoras, cinizmas, turtas) dažniausiai reiškia, kad žmogus yra nelaimingas.

Pasižiūrėkite, kad ir į literatūrinius personažus - piktas, irzlus, blogas veikėjas dažniausiai toks būna dėl kokios nors negalios - fizinės, dvasinės, sunkių vaikystės patirčių, senatvės ar pan. Tuo tarpu gyvenimo džiaugsmo, gerumo kupini žmonės dažniausiai būna sveiki - ir kūnu, ir siela. Ir tai - ne humoras, teko girdėti istoriją, kurios tikrumu neabejoju, kai fizinė trauma visiškai pakeitė žmogaus charakterį. O ir save pastebėkit - kaip keičiasi jūsų santykiai su žmonėmis, kai jūs sergate ar jums bloga.

Todėl ant tokių žmonių pykti neverta ir nereikia - tai nieko nepakeis. Pykčiu atsakyti į pyktį - ne išeitis. Juose kaip tik reikia mėginti įžvelgti tą šviesiąją pusę - tegul ir mintyse. Pagaliau, ir krikščionybė, kurios kultūrinė dalis esame, moko, kad mes vieni kitiems esame broliai ir seserys, ir laimėje, ir nelaimėje; mes turėtume mylėti net savo priešą. Ir tai - be galo graži idėja, kaip ir visa šios religijos pacifistinė, žmogiškoji potekstė. Nors sekti šiuo principu kas dieną yra be galo sunku.

Kas galėtų atkasti?

z.justinas@gmail.com — Thu, 17 Nov 2011 12:31:12 GMT

Rolando Kazlo ir berods "Viengungių" daina berods "Šermukšnis".
Teksto nuotrupos:

Viskuo kalta žiema, kad eidamas paslydau,
Viskuo kalta mama, kad aš tave vėlai išvydau,
<...>
Man nebereikia palto,
Nukrito lapai, stoviu nuogas,
Tavam sapne toks baltas baltas
Aš saugau tau raudonas uogas
<...>
Šermukšnis aš, aš rudenio spalva,
Ir man prieš gruodį baisiai gėda
Tylėjo medžiai, tylėjo žolės
Viskuo kalta žiema.

Winter is here

z.justinas@gmail.com — Tue, 15 Nov 2011 09:05:32 GMT

Ar yra turinčių visą (ar bent antrą knygą) iš Song of Ice and Fire. Kablys įsmigo giliai :)

Nuomonė. Pone Juozai Šalkauskai, gal jau užteks? - DELFI Žinios

z.justinas@gmail.com — Wed, 09 Nov 2011 04:26:02 GMT

Prieš pora savaičių norėjau parašyti kažką panašaus. Jeigu mūsų dienraščiai ritasi žemyn, reikia ieškoti alternatyvios informacijos šaltinių - ta pati interneto žiniasklaida. Arba jeigu negalima nulipti nuo popieriaus, iš tiesų, kruopščiau atrinkti publikacijas, o ne skaityti bet kokį šlamštą, kurį kas nors pateikia kaip "dienos aktualiją". Aš dabar galvoju, o Šalkauskas perskaitė apie Valatkos pagrobimą?

Nuomonė. Pone Juozai Šalkauskai, gal jau užteks? - DELFI Žinios - http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/nuomone-pone-juozai-salkauskai-gal-jau-uzteks.d?id=51495823

Ir dar - http://www.alfa.lt/straipsnis/12925169/Po.policijos.iskvietimo.Meizelyte.uzsitrauke.etikos.sargu.nemalone=2011-11-08_16-13/

Keista, "Lietuvos rytas" kažkodėl neįvertino tokio gero ir aktualaus pokšto...

Welcome to China 2

z.justinas@gmail.com — Mon, 07 Nov 2011 15:29:27 GMT

Užsisakinėti maistą, kai nekalbi vietos kalba ir visa tarptautine kompanija - labai juokinga. Tuomet ir paišoma, ir pasitelkiami garsiniai efektai (Kud-ku-dak!), ir vis tiek nebūtinai atneša tai, ko tikiesi. Aš bedžiau beveik aklai, tai neatnešė iš viso, bet kadangi kolegos ant apvalaus stalo prisisakė visko, paaiškėjo, kad gal gerai, kad taip buvo, nes vis tiek visko nesuvalgėme.

Tie, kas mano, kad Valdovų rūmai - blogai, nebuvo Mingų dinastijos kapavietės muziejuje. Ten tai viskas iškasta, permūryta, grubiai tariant - "užasfaltuota", padėtos replikos ir pristatoma kaip "Požeminiai rūmai". Patikėkite, galima daug, daug blogiau. Ir dar tai saugoma UNESCO. Labai keista vieta, galbūt jeigu būtume buvę su gidu, būtų kitaip. Teks pasiskaityti.

Kad ir koks būtų "banalus" objektas Didžioji kinų siena, man ji paliko didelį įspūdį. Čia jums ne kelios piramidės, ir gal net ne Roma ar Atėnai. Čia toks mega darbas, kad...

Welcome to China

z.justinas@gmail.com — Sun, 06 Nov 2011 11:20:34 GMT

Pusė internetų neveikia (FB, Google+, Picassa...), tai nėra kur padėti nuotraukų.
Pamatysim, kaip čia kas bus :)

Blin-da, blin-net

z.justinas@gmail.com — Wed, 02 Nov 2011 20:34:56 GMT

Pažiūrėjau. Na, ką - turime pirmą posovietinį lietuvišką tikrą holivudinį nuotykinį filmą. Kas gerai - vaizdai, operatoriaus darbas, aktoriai (kaip bebūtų keista, tikrai mano neišmania akimi gerai, net ir Mantas nekliuvo, nors tikrai galvojau, kad bus blogai), kai kurie aktoriai - tiesiog tobulai, ypač Banionis, Šurna, Kazlauskas. Patiko labai Bareikis ir Liutajeva, Vildžiūnas. Bene pirmą kartą per naujovišką pilnametražį lietuvišką filmą aktoriai tikrai neerzino, ir net nepastebėjau, sakoma, to perdėto gestikuliavimo, kad "matytų iš paskutinės eilės". Čia liuks. Patiko kai kurie siužetiniai sprendimai ir "detektyvinis" momentas. Patiko mintis apie bajorų ir valstiečių vienybę, tikrai įvadas į sukilimą. Patiko, kad Tado/Kristinos linija daryta pagal principą "Tema sisok ne rasskryta", įtiks turbūt net A. Patackui. Iš Holivudo pasimokyta daug ir pasimokyta labai neblogai, įskaitant ir comic relief (humoro, beje, yra tikrai neblogo).

Nepatiko. Žudantis antiistoriškumas, beveik taip pat klaikus, kaip R. Scotto "Dangaus karalystėje". Vietomis scenaristą J. Banį norėjau nušauti be teisės prisikelti. Stereotipai - struktūriškai filmas primena A. Užkalnio komentarus lryte (būtent komentarus) - juoda, balta, jokių pustonių, t.y. filmas iš esmės nukreiptas į pradinį mokyklinį išsilavinimą (stereotipiškumu jį galima lyginti su R. Emericho "Patriotu"). Na, gal ir tokių reikia. Labai gaila, kad nenorėta normaliau pažaisti su kalbomis, nors tada, būtų, žinoma, per daug istoriškumo ir visi stereotipai išlėktų šaibom - ypač tiesiog bjaurūs "lenkų" paveikslai (hint: kas buvo varančioji 1831 m. ir 1864 m. sukilimų jėga? Kokia kalba kalbėjo Lietuvos bajorija ir ar tai jai trukdė jaustis lietuviais pagal principa gente lituanus natione polonus? Aišku, kam tai įdomu - kai kas turbūt plos iš susižavėjimo tokiu kūrėjų "patriotizmu". Beje, siužeto skylė - kaip Gruinius gali būti Rozumovskio _dėdė_, t.y. brolio vaikas?). Viena iš kvailiausių scenų - tai mūšis su Snegiriovo kareiviais. Aš nesu joks karo specialistas, bet būnant silpnesniam ir prasčiau ginkluotam pulti įkalne (!!!!) dar Sun Tzu 400 m. pr. Kr. uždraudė. Jonai Bany, skaitykite bent klasikinius karo tekstus. Čia netgi blogiau nei pagaliai prieš šautuvus. Ir kodėl gi Snegiriovas išmetė Kristiną? Išsigando Blindos? Oi, nejuokinkit. O ką jau kalbėti apie tai, kad po tokios Gruiniaus ir Blindos sąjungos, čia prisistatytų 1000 kazokų ir Gruinius tikrai keliautų į Sibirą, o jo žemes - konfiskuotų. Ir visiškai netiko I. Narkutės "Raudoni vakarai" - mano manymu, toji daina šitai epochai netinka, nors gal ne kiekvienas klauso tekstą. Ir dar - Renavo dvaras - ok, bet kad jo prieigos būtų net nenušienautos - neįsivaizduojama, koks slunkius turėtų būti dvarininkas :)

Žodžiu, vaizdas 5, vaidyba 4, siužetas 3, istorizmas 1. Nesigailiu, kad žiūrėjau. Pirmas žingsnis geras, dabar toliau, bet tik ne į kvailumo pusę.

P.S. O vakar žiūrėjau Tomo Tykwerio "Kvepalus". Gana nevykusi, nors tam tikra prasme graži gero romano, kurio turbūt ekranizuoti nelabai įmanoma, ekranizacija. Nerekomenduoju, ypač skaičiusiems.

Stropuvos oro skirstytuvo remontas

z.justinas@gmail.com — Mon, 24 Oct 2011 16:15:42 GMT

Nepamenu, rašiau apie tai, ar nerašiau, bet pasidalinsiu vienu know-how. Jeigu tektų kada remontuoti "Stropuvos" katilo oro skirstytuvą (pvz., jeigu jis atsikabina ar pan.), didžiausia problema, kad teleskopinis vamzdis krenta ir skirstytuvui "kabant", įsiveržus - nieko ten nesutvarkysi. Tai aš jau kažkada atradau tokį būdą. Imi lentą, kuri yra truputį mažesnio skersmens nei katilas. Ją paguldai ant įkrovimo angos ir tada spaustuvais ar kitokiais griebtuvais pritvirtinate prie krašto. Tada atsiranda pagrindas, ant kurio gali nusileisti oro skirstytuvą, jis nebenukris, ir teleskopinę dalį taip pat gali kilnoti, sukioti, žiūrėti, tvarkyti. Man kaip tik po kokių trejų metų sugalvojo atsikabinti tas strypelis, kuris laiko skirstytuvą ant vamzdžio (dar gerai, kad išlindo tik iš vienos pusės, ir skirstytuvas nenukrito į dugną). Tai būtent va taip vėl pavyko įstatyti į vietą ir, tikiuosi, nešalsim.

...

z.justinas@gmail.com — Sun, 23 Oct 2011 09:45:29 GMT

Linkėjimų neperduokit. Tiesiog ir už mane patylėkit.
Dveji metai, bet vėl nepavyksta nukeliauti.

Bliuzas

z.justinas@gmail.com — Wed, 19 Oct 2011 19:13:05 GMT

Įdomu, ar kas yra tyrę bliuzą ir jo poveikį psichologiškai? Kodėl jis toks patrauklus?
Taip, klausytoją gali užknisti, bet kai pats imi groti, tai turbūt pats greičiausias dalykas įeiti į tam tikrą muzikinį transą. Tu gali ir sukti, ir sukti tą kvadratą, pavarijuodamas, paieškodamas, paekspermentuodamas, bet jis - nenusibosta. Ir jis užveda, jis - nardina. Kad ir kiek klausytum bliuzmenų, visą laiką melodija daugiau mažiau ta pati, joje nėra nieko ypatingo. Bet kiekvieną kartą tai vis tiek skamba. Ir skamba visomis kalbomis.

Tai kur toji bliuzo paslaptis?

Paeiliuokim

z.justinas@gmail.com — Mon, 17 Oct 2011 08:59:35 GMT

Įsižeidusios žalios spalvos bliuzas*

Žemėn ruduo ateina, žalią pasaulį spalvodamas.
Žemėn ruduo ateina, žalią pasaulį spalvodamas.
Saulė auksinė, vėjas raudonas -
Krenta į delną rudas kaštonas
Krenta ruduo
Į tave ir mane

Klevas paraudo, beržas pagelto,
Klevas paraudo, beržas pagelto.
Tik žalios spalvos nebeliko,
Tik žalia spalva supyko,
Sako - aš išeinu,
Išeinu iš čia.

Sako - jūs būkit margi ir laimingi,
Sako, jūs būkit (labai) margi ir laimingi!
O jau manęs nebereikia (tikriausiai),
O jau mane visi peikia (labiausiai),
Aš per prasta - paprasta -
Todėl atia!

Spalva, oi, spalva, ko gi tau pykt?
Spalva, oi, spalva, ir ko gi tau pykt?
Kiek rudens spalvos - akimirksnį tveria!
Grįžta netrukus į juodą žemę,
Leisk pasidžiaugt, kol yra,
Kol diena nepilka.

Bus vasarėlė žalia gaivalinga,
Bus vasarėlė žalia gaivalinga,
Vėl tu užliesi, vėl karaliausi,
Bitę prikviesi, saulužę nuplausi,
Ar už tave stipresnių
Šiam pasauly yra?

Spalvai patiko, ką jai pasakėm,
Spalvai labai patiko, ką jai pasakėm.
Ji pažadėjo čia pasilikti,
Ji pažadėjo ant mūsų nepykti,
Ji pažadėjo likt net per žiemą šalia.

Žalioje pušyje.
Ir kur eglė žalia,
Snausti kantriai šile.

* - sugalvota kaip dainelė vaikams :)

Namų kronikos

z.justinas@gmail.com — Sun, 16 Oct 2011 16:49:49 GMT

Mokausi stebėti - pasirodo, šaltalankis ilgiausiai lieka žaliais lapais, ir dar sausmedžiai, visa kita - jau spalvoti... O kadangi šįryt pirmoji šalna, reiškia, tuoj medžiai bus pliki. Prasideda pats tamsiausias metas - gerai, kad kol kas lietūs neužgriuvo. Žinoma, netikras tas priemestinis "ūkininkavimas", bet vis dėl to - pamažu vis ko nors mokaisi, ką nors sužinai. Štai ir nupjauta paskutinį kartą žolė (nepamenu, kada taip vėlai būtų paskutinis pjovimas - ruduo tikrai "buvo ilgas ir baisiai gražus"*, snegole iškuopė šiltnamį, į žydinčią pievą susodino grožius kitiems metams... Pusė dienos nepastebimai ir prabėgo - pjaunant, raunant, plaunant, tvarkant. Ir jau garas šiltas iš burnos veržiasi vakarop, o mažiausias sėdi ant batuto lotose, žiūri į dangų tuo smalsiu vaikišku žvilgsniu ir taip ilgesingai sako: "paukščių būrys"... Pakeliu galvą - nagi, iš tiesų. Tik, panašu, vietiniai, ne keliauninkai duodasi - žemai, netvarkingai. Keliauninkai tikriausiai jau išlėkė į savo Afrikas (o, kokios prieš dvi savatęs žasų eskadrilės lėkė per Nidą!). Esu sutikęs vieną žmogų, kuris labai mėgsta sakyti, kad visi "mūsų" paukščiai - kregždės, gandrai ir pan. - tai Afrikos paukščiai. Juk čia jie tik trumpam. Kita vertus - kieno tu esi, ar ten, kur poilsiauji, ar ten, kur vaikus augini? Tai gal visgi jie labiau mūsų? Primena ir dabartinę emigraciją - nuvaro, užsisidirba, parlekia čia maitintis, dantų tvarkytis, vaikų paglostyti.

Šiandien pasidžiaugiau, kad kažkaip 7-8 metai, o visa buitinė technika dar lyg ir laiko. Ir štai - vejapjovės sankaba sugedo, ir vos užvedus pradeda važiuoti. Ne pati didžiausia problema (visgi, važiuoja), bet teks grūsti į servisą. Ar mėginti ieškoti pačiam, kur ten koks trosas eina? Gal ir sugebėčiau - bet - šalta, tingu. Ir į mašinų langų plovimo bakus jau metas žieminio skysčio įsipilti - kai esi "laukinis", tą reikia padaryti anksčiau, nes kaip bjauru, kai užšąla langų plovimas. Ilgą laiką galvojau, kad čia nieko labai baisaus - iki tos avarijos, kai sustojus nusivalyti stiklo rankomis (nes neveikė purkštukai), vos grįžęs į kelią gavau apakinto vairuotojo smūgį uodegon. Na, ir eksperimentuoju su savo "žvakiniu" katilu ir pjuvenų briketais, kad malkos dar pradžiūtų geriau - mat didžioji dalis šiemet - ąžuolas... Kol kas eksperimentas pasiteisina, pusinės įkrovos dega ilgai ir duoda daug šilumos. Tai nejaugi pagal kainas bus tas ant to?

* - A. Marčėnas

Sveikinimai Mokytojams!

z.justinas@gmail.com — Wed, 05 Oct 2011 08:06:03 GMT

Sveikinimai mano mokytojams.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kurią bjaurūs mokiniai (taip pat ir aš) pravardžiuodavome "kopūstu". Baisiausia, kad nebepamenu jos pavardės (ir vėl - klasiokai priminė, Vaitkevičienė), ir net nežinau, ar ji dar tarp mūsų, tikėkimės. Bet šis žmogus man pasakė, kad galiu rašyti šiek tiek daugiau nei bet kuris kitas raštingas žmogus. Ji leido patikėti savimi.

Matematikei (ir vėl - kokia gi pavardė? - aha, klasiokai priminė - S. Čeburnienė), kuri 12-oje klasėje pirmame trimestre įkalė tris dvejetus iš eilės. Po to sekė 4 5 4. Jeigu tai būtų atsitikę ne 12 klasėje, o ankstėliau, galbūt dabar būčiau kažkur netoli savo paauglystės svajonės - turėti kompiuterinius žaidimus kuriančią firmą, būti programuotoju ir t.t.

Auklėtojai biologei (E. Žilėnienei), kuri laiku kirto keletą smūgių per mano ego, kad jis per daug nesipūstų, kur neverta.

Buvo ir daugiau svarbių, įdomių, šaunių, bet kažkodėl šie atrodo žmonėmis, kirčiavę mano likimą.

Na, ir sveikinimai visiems draugams bei pažįstamiems, ypač starlin_elvea, pasirinkusiems šią nedėkingą, bet tokią kilnią profesiją.

"Balti marškinėliai" dublis 2

z.justinas@gmail.com — Mon, 03 Oct 2011 19:27:57 GMT

Reikalo taip lengvai užkonservuoti nepavyko. Vis toji tuštybė. "Baltiems marškinėliams" lemta dar vieną sykį grįžti į jaukų Adomo Mickevičiaus bibliotekos glėbį. 2011 10 05

Tačiau viskas bus gerokai kitaip, nes pagrindinis sugrįžimo tikslas - kad sumanymą truputį pafilmuotų Bernardinai.tv.

Todėl šį kartą kviečiame tuos, kas aną sykį norėjo - nespėjo - negalėjo, bet iš karto pasakome, jog grosime akustiškai (t.y. garsas bus nedidelis ir klausytis bus sudėtingiau (man iš viso bus šakės)), nebus ir Ievos Narkutės.

Šiuos sudėtingumus mėginsime glaistyti intymumu, jausmingumu ir nuoširdumu.

Pradžia 19:30.

Daugiau apie ju.du:

http://www.facebook.com/pages/judu/206672949392207

Ir apie "Baltus marškinėlius" http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-09-22-ju-du-baltus-marskinelius-siuvome-dviese/69220

Rudens pradžia

z.justinas@gmail.com — Mon, 03 Oct 2011 14:24:45 GMT

Rudens dar nebuvo. Jis prasideda šiandien. Kartu su sofos kamputyje miegančiu susirgusiu vidurinėliu. Kartu su pirmuoju katilo (ne židinio) užkūrimu. Ir tas pirmas kūrimas - ypatingas. Būtina patikrinti visus čiaupus (kas užsukta, kas nejudinta). Kamino pralaidumą. Jutiklių padėtis. Sekti temperatūrą. Aha, pro vieną "amerikankę" vis tiek laša, bet reiks palaukti kol užaks, nedidelė bėda. Ar visi radiatoriai šyla tolygiai? Ar nėra kur nors oro kamščių? Ir kodėl cirkuliacinis siurblys girgžda? Dar būtų laiko susitvarkyti. Nes šalti - nesmagu. O ir vandenį šildytis katilu bus daug pigiau, juolab, elektros valandos ilgės ir ilgės ir ilgės. Kai esi pats sau namų ūkio administratorius, metų ciklas jaučiasi nepalyginamai stipriau. Kai gyveni arčiau gamtos - irgi.

Puikiai žinai, kad liko vos vienas žolės pjovimas (bet šiandien patingėjai). Kad netrukus mėginti kilstelėti anteną bus bjauriai šalta, todėl nevertėtų to darbo atidėlioti. Kad malkoms būtų gerai dar kokį mėnesį padžiūti, bet jo jau nebeturėsi. Šiemet taip puikiai derėjo pomidorai, kad iki šiol šiltnamyje raudonuoja, bet tuoj reiks skubiai nuskinti. O moliūgų didumas - bus ir mokyklai, ir darželiui. Kad obelys gelsta greičiau už pūslenio gyvatvorę. Kad miškas jau pageltonijusiais beržais. Kad žąsys išskrido gana vėlai (praeitą savaitgalį pro Nidą lėkė eskadrilėmis). Ir kad gražiausia dabar, kai vinvyčiai, peržengę sklypų ribas, buvę nematomi, įsirangę į medžių kamienus sušvito ryškiu raudoniu. Įdomu, kada gels maumedis? Ir kodėl dar nežydi astros - negi ir jas pavasarį žioplai nupurškė? Ir, žinoma, kaip rudenio vėjus ir žiemą atlaikys naujieji stogai...

Rusijos diplomatijos atstovai

z.justinas@gmail.com — Fri, 30 Sep 2011 20:06:56 GMT

Pamenate anekdotą apie SSRS diplomatinės akademijos auklėtinius ir "juodašiknę beždžionę"? Pasirodo, pas juos diplomatai ir toliau rengiami tokiu būdu. Būtų juokinga, jeigu...

Pažiūrėkite, kaip sklaidosi rusų diplomatas Kozulinas tarptautiniame forume. Juokingiausia buvo, kai viename tarptautiniame teisiniame bloge vienas žymus teisininkas (beje, jugoslavų kilmės) nusistebėjo, kad "niekada nematė, kad didžiosios valstybės diplomatinis atstovas taip elgtųsi". Reiks gal ir jam tą anekdotą papasakoti...

http://www.youtube.com/watch?v=5xfqomfJkzQ

Mano pirmoji fotografija

z.justinas@gmail.com — Thu, 29 Sep 2011 12:37:59 GMT

Ryte galvojau - šis įrašas vadinsis "Mėnesėli, Mėnesėli, kodėl tavo ragai auksiniai"? Mat šiemet grįžtant iš Mėnuo juodaragis mus nufotografavo radaras. Mat aš, 2 valandą nakties keliaudamas kažkur tarp Zarasų ir Utenos, sugebėjau nepamatyti vietovės ženklo ir pralėkiau tvarkingu ~90 km/h. Ilgai galvojau - gal "ant tuščio" plykstelėjo, kol prieš porą savaičių nepasiekė registruotas laiškas. Kadangi kvietime viršyjimo dydis nebuvo numatytas, primečiau, kad gali būti +40-50. ATPK tokiais atvejais oi koks nemielas. Tai iš čia mintis apie auksinius ragus (tokiu atveju bilietas į MJR būtų beveik prilygęs mano brangiausiam gyvenime bilietusi į Leonardo Coheno koncertą Montreux).

Taigi, prisistačiau šįryt į H. Manto 4 (čia Vilniaus raj. Policijos komisariatas prie Kalvarijų turgaus), ne taip lengvai suradau 2 kab., ten užsiroviau ant kažkokios matyt sunkesnių atvejų chebros, kuri man pasakė: "koridorius tai ilgas, ką, nematai?", kol galiausiai suradau, kur man reikia. Na ką - maloni policininkė, pasisodino, parodė nuotrauką. Supratau, kad drąsiai galėčiau ginčytis - mašina tikrai mano, numeris - irgi, bet kas joje sėdi už vairo bruožų įžiūrėti beveik neįmanoma - iš kur aš žinau, su kuo ten ta moteris greta naktim laksto, o gal ten koks Gražulis ar kitas šmaikštašiknis?! :D (nors rodė kitų vairuotojų nuotraukas - tai kokybė puiki, sakė - labai priklauso nuo apšvietimo ir pan.). Pritaikius paklaidą - 38 km/h, bauda 400-600 Lt. Bet kadangi neturėjau jokių galiojančių pažeidimų (o už greitį - iš viso ne), tai mažiausia bauda ir dar per pusę - 200. Galima sumokėti vietoje kortele, tik dar 3 Lt nuplėš už pervedimą. Tik nesupratau, kodėl gi policininkai vis dar protokolus ir nutarimus pildo ranka. O kam kompiuteriai?

Bet - tegyvuoja atsakomybės individualizavimas.

Ir dar keletas įdomios informacijos: radarai iš principo (jeigu užprogramuoti) gali fotografuoti ir į uodegą (t.y. stovi lyg ir ne tavo kelio pusėje, bet blykst uodegon), tolerancijos ribos - skirtingos. Taigi, jeigu yra greičio ribojimas ir yra radaras - nemėginkite tos ribos. Ir apskritai - greitai lėksi, lėtai neš, arba bent kainuos brangiai.

Balti marškinėliai, šįvakar

z.justinas@gmail.com — Wed, 28 Sep 2011 06:01:58 GMT

Kaip kažkada sakiau, muzikavimas - tai prasmingas laiko švaistymas. Ir štai - pusė metų to švaistymo pavirto į beveik koncepcinį kūrinį - ju.du sukurtą karo lyrikos baladžių ciklą "Balti marškinėliai".

Šį vakarą, Adomo Mickevičiaus bibliotekos (Trakų g. 10) Didžiojoje skaitykloje 18:30 jį ir pristatysim. Vakarą pradės subtiliabalsė Ieva Narkutė, į jos uždegtus "Raudonus vakarus" mes ir žengsim.

Kaip sakė anaiptol, "maloniai kviečiame paklausyti apie prievartą, neviltį ir sielvartą - na neištversiu - kas jums tekstą rašė reklaminį? taip ir traukia užsukti pasidepresuoti:))) ".

Ir iš tiesų taip - maloniai kviečiame pasidepresuoti (ar paliūdėti) ir pamąstyti kartu. Tragedijos juk irgi turi teisę egzistuoti, ir ne visada vietoj "išneškit kūną" skamba "Lozoriau, kelkis ir eik".

Gerai būti to cirko stebėtoju

z.justinas@gmail.com — Tue, 27 Sep 2011 13:40:06 GMT

Ir melstis, kad neatsigrūs iki mūsų vienokiu ar kitokiu pavidalu.

Владимир Путин объявил, что теперь будет править страной не из кустов, а в открытую. Изменилось ли в связи с этим что-нибудь и что с нами будет дальше?

borisakunin:
Думаю, что изменилось очень многое. После 24 сентября 2011 года Россия обречена превратиться из страны с авторитарным управлением (каковою она является уже двенадцатый год) в страну с режимом пожизненной личной диктатуры.
Удивительней всего, с какой зевотой отнеслось российское народонаселение к этому водораздельному событию нашей истории.
Но ничего. Времени осознать случившееся теперь будет много: долгие годы, а то и десятилетия. Закончится же эта новая брежневиана, боюсь, подраматичней, чем в 91 году.
С новой вас реальностью, друзья.

"Vaizdas į kopas" iš kurio taip sunku sugrįžti.

z.justinas@gmail.com — Mon, 26 Sep 2011 10:28:23 GMT

Mes su mieliausiaja turime tradiciją. Kadangi vietoj medaus mėnesio esame turėję tik medaus dieną, tai kiekvienais metais ją vis pasidarome iš naujo. Grynai aritmetiškai medaus taip turėtų užtekti 30 metų :)

Nida visada nuostabu. O dar kai surandi kokią jaukią prieglaudą - ypač. Tad visiems noriu parekomenduoti, jeigu keliausite į Nidą (tačiau šiukštu nedarykite to aplink rugsėjo 21 d., supyksiu), ten radome labai fainą nuomojamą palėpę - normalios kainos, fainų šeimininkų, jaukią, saulėtą ir šiltą. Viskas, ko reikia - virtuvėlė, pora vietų prigulti, kelios - prisėsti. Tik gyvenk ir žvelk į kopas, kol dar neišbėgai į jas.

Daugiau - http://www.kopos.lt/01140/lt.php

Na, ir vaizdai tikrai tokie: :)

Vardai

z.justinas@gmail.com — Thu, 22 Sep 2011 15:16:58 GMT

Nepažįstami. Gana neįprasti. Kai kurie - ir juokinga, ir nejauku, tarsi nužengę iš rusiškų anekdotų. Chaimas, Sara, Rabinovič, Israel, Šamir ir kiti. Šalia - šykčios žinios: šaltkalvis, siuvėjas, elektromonteris, automechanikas, pirštininkė, vaikų siuvėja, gailestingoji sesuo, kepurininkas... Vienos pavardės - sulenkintos, kitos - jau sulietuvintos. Adresas, kur gyveno (matyt, iki tol, kol buvo suvaryti į getą). Tai ir viskas, kas liko. Kaip jie atrodė? Ką jie dėvėjo? Ką valgė? Koks buvo jų gyvenimas? Dabar tik nuaidi vardas bažnyčios skliautu, ir žymeklis slenka prie kito. Ištisos šeimos - dažniausiai profesiją turi tėvas, rečiau - žmona. Užmetęs akį į gimimo datas, gali suprasti, kad ten - vaikai, bet gimimo datų neskaitome. Keista garso procesija.

Kol laukiau savo eilės paskaityti, galvojau - mes lėčiau skaitome nei truko tuos žmones nužudyti Panerių duobėse. 30-50-70 tūkstančių? Mėgini įsivaizduoti tiek žmonių vienoje vietoje - ir nesugebi. Mėgini įsivaizduoti tą koloną, varomą į Panerius - ir nesugebi. Mėgini suprasti, kas turėjo dėtis tose galvose, kurios visa tai sumanė - ir nesugebi.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-09-22-skaitant-vilniaus-gete-gyvenusiu-zydu-vardus-siekiama-nestatistiskai-prisiminti-holokausto-aukas/69214

P.S. O kodėl birželio 21 d. nepaskaičius ištremtų žmonių vardų N. Vilnios geležinkelio stotyje? Šitą skaitymą, kiek suprantu, suorganizavo saujelė.