paminklas Muravjovui
Kadangi šiandien aš esu šaunuolis kruopštus darbuotojas, padaręs nemažą darbą, tai leidžiu dar vieną postą. Ypatingą :)

Kaip pamenate, Vilniuje, prie Generalgubernatūros (dab. Prezidentūra) kažkada stovėjo paminklas generalgubernatoriui, žiauriai numalšinusiam 1863-1864 m. sukilimą - Muravjovui, pravarde "Korikas". Vėlgi, asmenybė - nevienareiškmė. Kaip kažkada sakiau ir už ką gavau shzamano baną - "pačiame Muravjovo snukyje nemažai kas įrašyta" (sakykit, ką norit - bet man jis toks grynai kaip sovietinė propaganda vaizdavo carinės Rusijos pareigūnus - buldogas kraugerys). Vėlgi tas pats shzamanas yra minėjęs, kad Vilniuje kažkur dar iki šiol yra išlikęs paminklas Muravjovui. Įtariu, kad kurioje nors iš stačiatikių cerkvių, bet daina ne apie tai. Įdomu yra tai, kad paminklas Muravjovui yra išlikęs lietuvių poezijoje! Netikite? Tuomet -


Kas Vilniuje stabo stovylos nematė
Kurią Muravjovui maskoliai pastatė
Jis - tvirtas, o visgi, suirs.
Bet pats Muravjovas pasatė sau kitą
Tvirtesnę už rausvajį suomių granitą
Jo vardas - per amžius nemirs.
Herostratas garso ieškojo sau tyčia
Uždegęs Efese Dianos bažnyčią
O šis - nė sapnuot nesapnavo
Kad Lietuvai spaudą užginęs ir raštą
Sau vardą įgis ir sužadins tą kraštą
Kursai jau menkai tekvėpavo!
Lietuvi, jei saulė ant tavo dangaus
Kada užtekės - tu nespjauk ant žmogaus
Nors tavo netroško jis labo
Tiktai parašyk: "Kas prieš tiesą kariauna,
Tas pats savo rankom sumanymą griauna!"
Tą žodį - iškalk ant jo stabo.
Lietuviškos raidės skaudžiai nepatiko didvyriui -
Nemaž jis paleido skatiko,
Kad jos Lietuvos neapšviestų
Bet vargšės kelius naktimis sau atrado
Ir rūpinant Dievui - dėl jų nėra bado
Gyventojams sodžių ir miestų.

Kas autorius? Turbūt nesunkiai atspėsite ;) Galiu tik tiek padėti, kad tai - ištrauka iš vienos gražiausiai romantinės lietuviškos poemos. Jeigu palikau klaidų - atsiprašau, cituoju iš atminties.