Ir sveikatėlė sveikata sugrįš kaip rytas po nakties (c) M. Vainilaitis
Už lango toks gražus oras, o man norisi rašyti apie tai, dėl ko liūdna oi liūdna. Ir ne apie balandžio 1-ąją. Žiūrėjau vakar į savo tėtį - svarstėme, kaip darysime ultralengvus vartus (gi žinote, kad mes - ultralengvų ir ultrapigių konstrukcijų specialistai), kaip visada - kandžiojomės apie vieną ar kitą gyvenimo / tvarkos / vaikų auklėjimo smulkmeną. Mačiau, kaip jis lėtai eina, kaip beveik nesišypso ir niurzga dėl kiekvieno menkniekio. Atrodytų - nieko naujo, bet aš žinau, kad taip yra dėl to, jog jam negera ir sunku. Ir niekaip negaliu suprasti - na, kodėl, kodėl toji prieš porą metų daryta operacija, kuri, anot chirurgo, buvo tokia pavykusi, nepastatė jo vėl ant kojų? Iš kur ta aritmija, kurią daktarai nors ir ramina sutvarkysią, bet štai jau pusė metų, kaip nieko naujo. Negana to - susiplanavo vasarį nuvažiuoti į Tenerifę - neišėjo, paaštrėjo aritmija. Persikėlė į kovo pabaigą - mama atgulė su plaučių uždegimu, šiaip ne taip kelionę perėmė kiti žmonės. Bet jie taip norėjo išvažiuoti - ir lyg užburta.
Ir - svarbiausia - užuot kiekvienas iš jų sirgę savo ligomis, jie dar ir perserga vienas kito ligas. Ne fiziologiškai, žinoma, bet psichologiškai. Mama nervinasi dėl tėčio, tėtis nervinasi dėl mamos. Mama nervinasi, kad nieko negali padaryti, kad neina tėčio pastatyti ant kojų, tėtis nervinasi, kad mama nervinasi. Ir toks uždaras ratas, toks sumautas uždaras ratas.
Gerai, kad bent vienas žmogus man pasakė: "o tu nori gerai jaustis, kai tavo artimiems bloga"? (kalba ėjo apie fizinę savijautą)

Na, o kad nebūtų taip liūdna, vakar mūsų mažoji net tris auksines frazes tarė:

Puikiai jaučia erdvės ir laiko kontinuumų santykį:
- Dainelė labai ilga. Iki parduotuvės.
Bus turbūt speleologė:
- Man labai patinka šitas vamzdis (lendant į tunelį prie Seimo)
Priešistorė: pernai, kai buvo užšalęs upelis, viena iš smagiausių atrakcijų buvo čiuožti didele pralaida - vamzdžiu
Susipažįsta su citroenų subtilybėmis:
- Ta mašina išsipūtė! (t.y. - pasikėlė)